Atsakymai

1. 20 a. tapybos, skulptūros, grafikos kryptis. Abstraktus menas, nesiekiantis vaizduoti aplinkinio pasaulio. Šį terminą galima taikyti bet kokiam atpažįstamų objektų nevaizduojančiam menui

2. Pripažinta, kad pirmą abstraktų kūrinį – nieko nevaizduojančią akvarelę – 1910 m. nuliejo Miunchene gyvenęs rusų tapytojas Vasilijus Kandinskis. Knygoje “Apie dvasingumą mene” (1912 m.) jis suformulavo teorinius abstrakcionizmo principus.

3. Šiai krypčiai būdingas I pasaulinio karo patirties suformuotas nihilistinis požiūris į tradicines visuomenės, kultūros ir meno vertybes. Neigta estetinės formos reikšmė, propaguota antimeno idėja. Kūryba grįsta atsitiktinumu, absurdu, anarchija, ironija. Siekta provokuoti publiką.

4. 3 dešimtmetyje dada atsiradimais pasirėmė siurrealizmo dailininkai, 20a. II pus. dada judėjimo paveldas darė įtaką poparto, Fluxsus, hepeningo kūrėjams. 

5. Ekspresionizmo tikslas – menininko jausmų, išgyvenimų, būsenų perteikimas (ekspresija).
Apibendrintos ir sujauktos formos, grynos, ryškios spalvos priešinamos tradicinei tapybai ir impresionizmui.

6. Fovizmui atsirasti įtakos turėjo postimpresionizmas (P.Gogeno ir V.van Gogo kūryba), primityvusis menas bei Rytų šalių dailė (keramika ir tekstilė). 1901 m. Paryžiuje buvo surengta pirmoji pomirtinė Van Gogo paroda. Jo spalvos buvo paskata atsirasti naujai meno krypčiai.

7. Fovistai kūrė sąlygiškus vaizdus, kuriems būdingas grynų, ryškių kontrastingų spalvų koloritas, dekoratyvios plokščios formos, ornamentinis piešinys, ekspresyvumas. Jų mėgstami motyvai – portretai, figūrinės kompozicijos, – pasižymi emocingumu, pakilia nuotaika.

8. Futuristai neigė praeities meną, šlovino techninę civilizaciją, judėjimą, greitį, siekė išreikšti modernaus miesto gyvenimo dinamizmą.

9. Dailės kūriniams būdingas gyvas kompozicijos ritmas, segmentais suskaidyti tikrovės pavidalai, simultaniškai užfiksuota figūrų judesių seka. 

10. Kubistai radikaliai paneigė europietiškąją meninės kūrybos kaip gamtos mėgdžiojimo tradiciją, atsisakė geometrinės perspektyvos, taikė kelis žiūrėjimo taškus, gilinosi į daiktų struktūrą, siekdami trimatį tūrį pavaizduoti dvimate forma. Jie taip “iškloti” drobėje, kad kiekvienos formos skirtingos pusės gali būti matomos vienu metu įvairiais kampais. 

11. Greta tapybos plėtota skulptūra, sukomponuota asambliažų. Nuo geometrinių plokštumų iki realių daiktų montažo – toks kubizmo tapybos kelias. Kita vertus, ar ne geriau žengti dar vieną žingsnį ir vietoj nutapytos daiktų esmės rodyti pačius daiktus arba bent jų dalis. Taip koliažas, pradėjo daiktų agresiją dailėje, kuri baigėsi naujos srovės – pop meno atsiradimu. Gimė visiškai nauja tapybos technika. Iš dalies ji praturtino tapybos faktūrą, o antra vertus – paneigė bet kokią tapybą.

12. Tapytojai vaizdavo tikroviškus daiktus nerealioje aplinkoje, derino klasikinės ir moderniosios dailės motyvus, kūrė paslaptingų, sustingusių erdvių įspūdį, mėgavosi melancholijos, vienišumo, susvetimėjimo nuotaikomis.

13. Siurrealistų paveikslai, nors ir figūratyviniai, vaizduoja nepažįstamą pasaulį, atkuriantį ne tik ramią sapno nuotaiką, bet ir košmaro fantaziją. Dailininkai siurrealistai rėmėsi iracionalistinės, intuityvistinės filosofijos idėjomis, S.Freudo psichoanalizės teorija, dada ir metafizinės tapybos patirtimi.

14. Siurrealistai suformavo dvi pagr. siurrealizmo pakraipas – abstrakčią ir figūrinę, išplėtojo asambliažo, fotomontažo, frotažo, fumažo, koliažo technikas.