Atsakymai

1. Fluxus vadovas – lietuvių kilmės JAV dailininkas Jurgis Mačiūnas, leidęs ir apipavidalinęs fluxus periodiką, knygas, dirbęs objektus bei multiplius.

2. Tai dailės kryptis, kurios tikslas – vaizduoti ne realybę, o fotografijos „superrealybę”. Fotorealistai nesitenkino klaidinamai „tikru” objekto vaizdavimu; jie sąmoningai naudojo įvairius fotografijos ypatumus (neryškumas, per didelis apšvietimas, plačiakampė deformacija) suteikdami šioms tariamoms nuotraukoms nepaprastai didelį formatą.

3. Hepeningo tikslas – sukurti atsitiktinio, netikėto įvykio įspūdį, į meninį vyksmą įtraukti publiką ir taip panaikinti ribą tarp meno ir gyvenimo.

4. Šiuolaikinės dailės rūšis: kompleksinis erdvinis kūrinys, sukurtas konkrečiai patalpos (dažniausiai galerijos) ar lauko erdvei. Susideda iš daugelio elementų, kurie nėra savarankiški, bet sudaro plastiškai ir konceptualiai vientisą derinį.

5. Instaliacijai taikomi skulptūros, tapybos, piešinio, fotografijos ir kitomis priemonėmis sukurti objektai, ready-made, šviesos ir audiovizualiniai efektai. Instaliacija paprastai eksponuojama neilgą laiką, vėliau išardoma – lieka tik jos dokumentacija (projektai, fotografijos, vaizdajuostė). 

6. Šio meno pagrindas – pats kūrybinis sumanymas, projektas, idėja. Jis gali būti pateikiamas žodžiais, techniniu piešiniu, fotografija, dokumentais. Dailės kūrinio atlikimas pasidaro antraeiliu dalyku – pirmoje vietoje atsiduria pagrindinis sumanymas ir idėja. Taigi vietoj užbaigto paveikslo ar skulptūros eksponuojami eskizai, oficialūs raštai arba instrukcijų tekstai, skatinantys žiūrovą veikti patį. 

7. Minimalizmo dailininkai siekė grynos meninės formos, eliminuotos iš bet kokio konteksto (idėjinio ar emocinio turinio, plastinės ekspresijos, individualaus kūrybinio braižo). Kūrinys supaprastintas iki elementaraus daikto: lygiai nudažytos monochrominės drobės, preciziškai pagamintos geometrinio pavidalo skulptūros.

8. Minimalistiniams kūriniams taikyti šiuolaikinės pramonės gaminiai (fluorescenciniai polimeriniai dažai, pleksiglazas, plieniniai, aliumininiai, plastikiniai lakštai, vamzdžiai, rėmai ir kt.). 

9. Optinė dailė - abstrakčiosios dailės kryptis, pagrįsta regėjimo fiziologija ir psichologija, gilumos, judėjimo, pulsavimo, mirgėjimo optinių iliuzijų kūrimu.

10. Performancas – postmodernistinio meno rūšis: iš anksto apgalvotas, konceptualus veiksmas, kurio pagrindinė išraiškos priemonė – paties menininko kūnas. Paprastai atliekamas dailės galerijoje, fiksuojamas foto-, video-priemonėmis. Skiriasi nuo hepeningo ir akcijos, nes dažniausia vyksta pagal griežtą scenarijų nedalyvaujant publikai.

11. Pop meno dailininkai įkvėpimo sėmėsi iš banalios komercinės produkcijos: prekių įpakavimų, reklaminių plakatų, komiksų, žurnalų ir laikraščių nuotraukų, televizijos ir kino vaizdinių. 

12. Jie komponavo asambliažus, koliažus, multiplius, taikė šilkografijos, kombinuotos tapybos techniką, kūrė skulptūras iš papjė mašė bei kitų pigių medžiagų. Šios krypties kūriniams būdinga pramonės gamybos imitacija: preciziškas, tarsi fabrikinis, atlikimas, ryškus koloritas, serijinė kompozicija.

13. Asambliažas - tai rinkinys, junginys, sankaupa.  Šios modernizmo dailės rūšies erdviniai kūriniai daromi iš daiktų, pritvirtintų ant įrėmintos plokštumos ar sudėtų į dėžutes.

14. Asambliažas jungia skulptūros ir tapybos išraiškos priemones. Tai trijų dimensijų koliažas.

15. Žemės menas -  postmodernistinės dailės kryptis: kūriniai, sukurti dirbtinai formuojant natūralius reljefo plotus. 
Pagal dailininko projektą kasami grioviai, karjerai, pilami pylimai, kauburiai ir pan.