Matisas, Anri (Matisse, Henri; 1869-1954 m.) 

Prancūzų tapytojas, grafikas ir skulptorius.
Vienas iš fovizmo („Fauves”) kūrėjų ir žymiausių 20 a. dailininkų. 
Trumpai studijavęs teisę, Matisas, tapęs G.Moro (G. Moreau) mokiniu, nuo 1890 m. ėmėsi tapybos. Iš pradžių kopijavo senuosius meistrus, paskui susidomėjo impresionistinę tapyba. P. Sezano (P. Cėzanne) ir P. Gogeno (P. Gauguin) kūrinių veikiamas ir susidurdamas su neoimpresionistais, Matisas formavo savo unikalų, nesikeičiantį, grynomis spalvomis pagrįstą stilių. Visiškai atsisakius erdvės iliuzijos ir kūno modeliavimo, dailininkas suplokština vaizdą. Jo kūriniuose spalva (tenkinamasi raudona, žalia ir mėlyna) tampa svarbiausia išraiškos priemone. Atskiros spalvų dėmės dažnai griežtai atribojamos viena nuo kitos tamsiu apvadu. Jo kūrinių tematika: natiurmortai, peizažai, interjerai, moterų portretai („Odaliskų” ciklas, 3-as deš.) ir moterų aktai, vaizduojami plokštumine-ornamentine maniera. Vėlyvojoje Matiso kūryboje dominuoja didelio formato kompozicijos, akcentuojamas dekoratyvumas. Plokštumine maniera Matisas dekoravo ir interjerus, kaip antai 1949-51 m. koplyčia Notre-Dame du Rosaire vienuolyno bažnyčioje Vense netoli Nicos – jai sukūrė sienų tapinių, vitražų ir liturginių reikmenų. Be to, kūrė skulptūros ir grafikos darbus, taip pat koliažus iš vadinamų papiers dé coupés, t. y. guašu nuspalvintų karpinių. Matiso kūryba reikšminga dėl formos apibendrinimo ir spalvos atskyrimo nuo objekto. Bene žinomiausias jo kūrinys yra paveikslas „Šokis” (1909-10 m.). Kiti kūriniai: „Raudonoji harmonija” (1908 m.), „Auksinės žuvelės” (1911 m.), „Sėdinti moteris su gitara” (1939 m.), „Didelis raudonasis interjeras” (1948 m.).