Romėnų menas
Tai Romos valstybės menas
nuo 5 a. pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. po Kr.
Romėnų menas
formavosi veikiamas etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik valdant
Augustui (1 a. po Kr.) atsirado savitas imperinis menas, šlovinantis imperatorių
ir jo artimuosius. Tačiau visą šį laikotarpį buvo juntama
graikų meno įtaka.
Svarbiausių laimėjimų romėnai pasiekė
architektūros ir urbanistikos srityje, taip pat reljefo ir portreto
plastikoje.
Romėnų architektūrai būdingi
monumentalūs statiniai: rūmai, šventyklos, forumai, teatrai ir
termos. Jos naujovės – triumfo arkos ir pergalės kolonos. Nuo 3 a.
pr. Kr. pab. vis didesnę reikšmę įgauna pasaulietiniai statiniai
(vilos, daugiaaukščiai nuomojami namai). Pagrindinė šventyklos forma
buvo iš etruskų perimta, ant podiumo užkelta šventykla, turinti tik vieną
paradinę pusę bei papuošta gausiomis terakotinėmis
dekoracijomis.
Nuo 2 a. pr. Kr. medinių bei molinių plytų
statinius pradėjo keisti monumentalūs akmeniniai pastatai.
Reprezentaciniuose pastatuose pirmenybė buvo teikiama marmurui.
Svarbiausiais ir lemiamas atradimas – į betonavimą panaši liejamos
statybos technika, naudota nuo 2 a. pr. Kr. pab., kuri įgalino skliautais
perdengti milžiniškas patalpas. Prie to prisidėjo ir patobulinta plytinės
statybos technika, pravertusi statant inžinierinius įrengimus (akvedukus,
tiltus). Romėnų architektūrai būdingas ašinis ir simetriškas
pastato dalių išdėstymas.
Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės
buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent jau kuriama pagal graikų
pavyzdžius. Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros buvo importuojamos;
didžiosios romėnų kopijavimo dirbtuvės daug prisidėjo, kad
šie dailės kūriniai išliktų iki mūsų laikų.
Savitų svarių laimėjimų buvo pasiekta portreto srityje: jau
nuo 1 a. pr. Kr. buvo kuriamos portretinės statulos, daugiausia biustai.
Jie pasižymėjo tobulu portretiniu panašumu. Valdant Augustui, portretai
įgijo vieningą meninę išraišką; buvo sukurtas oficialus
idealizuotas imperatoriaus portreto tipas.
Savita raida būdinga reljefo
dailei, labai plastiškai ir tapybiškai dėl sąmoningai naudojamo šviesos
ir šešėlių žaismo. Labiau už kitas buvo mėgstamos istorinės
ir mitologinės temos. Reljefais buvo puošiamos pergalės kolonos bei
triumfo arkos.
Tapyba. Nuo 3 a. pr. Kr. buvo kuriami didelio formato
istorinės tematikos molbertiniai paveikslai, tačiau jų pavyzdžių
neišliko. Aukštą portretinės tapybos lygį rodo 1-4 a.
sukurti mumijų portretai (fajumo portretai). Apie romėnų tapybos
pasiekimus mums informacijos suteikia Pompėjos ir Herkulanumo iškasenos.
Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai. Šiems darbams būdingas
architektūros elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat scenos, vykstančios
gatvėje arba vietovaizdyje. Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės
scenos bei ornamentiniai motyvai.
Su architektūros klestėjimu sietinas ir aukštas
pastatų apstatymui naudojamų taikomosios dailės kūrinių
lygis. Paminėtini puošnūs ir brangūs sidabro indai, spalvotas
bei raižytas stiklas, reljefinė keramika, be to monetos.