D


Dadaizmas – (pranc. dada – žaislinis arkliukas); dadaistai neigė estetikos normas ir savo veiklą grindė anarchizmu, ironija. Dailei būdinga koliažas iš įvairių atliekų, pramoninių gaminių.

Dailė – plastinio meno šaka. Ji apima vaizduojamąją dailę (tapybą, skulptūrą, grafiką) ir taikomąją dekoratyvinę dailę (keramiką, dailiąją tekstilę, baldininkystę, juvelyriką ir kt.). Artimai siejasi su architektūra, dizainu, fotografija.

Dantiraštis – įspaustas molyje ar iškirstas akmenyje Mesopotamijos raštas.

Dantytasis frizas – replių pavidalo stilizuotas ornamentas, paplitęs senovės germanu puošyboje.

Dantytasis profilis (atbrailos padala) – eilė keturkampių išsikišimų su atitinkamais tarpais.

Deambulatorijus – pasivaikščiojimų vieta - siauras apėjimas aplink bažnyčios presbiteriją, esantis už didžiojo altoriaus.

Dekadentizmas – meninė pasaulėžiūra paplitusi 19 II p. - 20 a. pradžioje. Būdingos nusivylimo, individualizmo, misticizmo nuotaikos, rafinuoto juslingumo, erotikos pomėgis, mirties poetizavimas.

Dekoracija – veiksmo vietos apipavidalinimas scenoje: scenografijos kūrinys, sukurtas pagal dailininko scenografo eskizą.

Dekoracinis stilius – anglų brandžiosios gotikos stiliaus atmaina. Pastatai pasižymi sudėtinga skliautų konfigūracija, gausesne augalinių motyvų puošyba.

Dekoras – architektūros ar dailės kūrinio papuošimas.

Dekoratyvinė dailė – dailės rūšis, padedanti meniškai formuoti žmogaus sukurtą daiktiškąją aplinką – pastato interjerą, eksterjerą, medžio, metalo ir kitų medžiagų dirbinius.

Dekoratyvinė skulptūra – puošybinės paskirties, skulptūros kūriniai.

Dekoravimas glazūromis – stikle įlydomi gėlių ornamentai iš spalvotos stiklo vielos ir mažų spalvotų stikliukų.

Diadema – karūnos pavidalo moterų galvos papuošalas iš tauriųjų metalų.

Diptikas – du paveikslai, jungiami vieno sumanymo, papildantys vienas kitą.

Divizionizmas – tapybos metodas, grįstas atspalvių skaidymu į grynąsias spalvas. Dažniausiai ne maišomi paletėje, o tepami tiesiog ant drobės atskirais potepiais ar taškeliais.

Dizainas – plastinio meno šaka: pramoniniu būdu gaminamų daiktų projektavimas bei projektų įgyvendinimas gamyboje, gyvenamosios aplinkos interjero formavimas. Ypatingas dėmesys skiriamas pramonės gaminių meniniam apipavidalinimui.

Dolmenas – neolito ir ankstyvojo žalvario amžiaus laidojimo statinys – vertikaliai sustatyti stambūs akmenys arba akmens plokštės, uždengtos viena arba keliomis horizontaliomis plokštėmis.

Dorėninė kolona – kolonos liemuo stovi tiesiai ant stilobato ir turi 20 aštriabriaunių kaneliūrų. Kolonos kapitelis (galvutė) yra sustorintas ir turi kvadratinę dengiamąją plokštę abaką.

Dorėninis orderis – ankstyviausia orderio rūšis. Šis orderis masyvus, griežtų formų, monumentalių proporcijų, be puošybos. Atsirado 6 a. pr. Kr. dorėnų gentyse.

Draperija – dekoracinė medžiaga.

Dublikatas – paties menininko sukurtas meno kūrinio antrininkas, kopija.


atgal