F


Fajansas – degto molio daiktas, nepermatomas, dažniausiai baltos ir spalvotos glazūros.

Fajumo portretai – senovės Egipto mirusiųjų portretai, tapyti ant medžio lentelių enkaustikos, arba temperos technika.

Faksimilė – originalą atitinkanti rašto arba piešinio reprodukcija spaudoje.

Faktūra – dailės kūrinio paviršiaus pobūdis. Būna lygi, grūdėta, reljefinė ir kt.

Fasadas – kuri nors viena išorinė pastato pusė; priekinė (paradinė) pastato dalis.

Fiala – (pinaklis) keturkampis į viršų smailėjantis bokštelis, užbaigiantis bokštą, frontoną, kontraforsą, vimpergą; būdingas gotikos architektūrai.

Filigraninis stiklas – įvairiaspalviai, skaidrioje stiklo masėje įlydyti stikliniai siūlai.

Fonas – spalva arba tonas, ant kurio tapoma; tolimasis paveikslo planas.

Forumas – svarbiausia miesto aikštė senovės Romoje – religinio, prekybinio ir visuomeninio gyvenimo centras.

Fotografija – būdas perteikti regimąją informaciją, pagrįstas vaizdo gavimu šviesai jautriose medžiagose.

Fotograviūra, heliograviūra – giliaspaudis metodas — plokštės įdubime esanti iliustracija fotografiniu būdu perkeliama į šviesai jautrų sluoksnį. Garsėja kaip tauriausias fotochemiografijos metodas.  

Fotomontažas – fotografinio vaizdo kūrimo būdas: nuotrauka atspaudžiama iš kelių negatyvų su vienas kitą dengiančiais vaizdais; paveikslo kūrimo būdas: komponuojamos nuotraukų iškarpos, kurios gali būti papildomos piešiniu ar grafiniais elementais.

Fotorealizmas, kitaip hiperrealizmas, superrealizmas – 20 a. II pusės postmodernistinės dailės kryptis, fotografiškai tiksliai atkurianti banalius kasdieniškus įspūdžius. Tai dailės kryptis, kurios tikslas – vaizduoti ne realybę, o fotografijos „superrealybę”.

Fovizmas – modernistinės tapybos kryptis, kuriai būdinga dekoratyvumas, ryškios, kontrastines spalvos, plokštuminė kompozicija.

Fragmentinė kompozicija – dailės komponavimo būdas, pagrįstas kadravimo principu, vaizdo ir vietos momento fiksavimu.

Freska – sienų tapybos technika: tapoma ant drėgno tinko mineralinės kilmės dažais. Sienų tapybos kūrinys.

Frizas – antablemento juosta, antikos šventykloje einanti aukščiau architravo, puošta figūromis arba ornamentu; puošybinis plokštumos (sienos, grindų, lubų) apvadas, pagražintas ištisiniu ornamentu.

Frontalioji kompozicija – komponavimo būdas: meninio vaizdo elementai (žmonių figūros, daiktai) vaizduojami tiesiai iš priekio. Pasižymi simetrija, statika, monumentalumu.  

Frotažas – siurrealizmo dailės technika, grįsta automatizmo metodu. Ant reljefinio paviršiaus (monetos, medalio, neobliuotos lentos) dedamas popierius, kartais drobė ir trinamas pieštuku, kreidele arba dažuose pamirkytu tamponu. Gaunama faktūra ir raštai, sukuriamos netikėtos vaizdinės asociacijos.

Fumažas – dailės technika: vaizdo kūrimas liepsna. Aprūkant medžiagą (popierių, kartoną ir kt.), jos paviršiuje iš suodžių susidaro saviti vaizdiniai efektai. Pirmieji šią techniką taikė siurrealistai.

Funkcionalizmas – modernistinės architektūros ir dizaino kryptis. Susiformavo 20 a. pradžioje, pagrįsta tikslingumo estetika. Statinio ar daikto meninė forma yra tik jo praktinės funkcijos išraiška.

Frontonas – trikampė ar pusapvalė viršutinė pastato fasado (kai kada lango, durų) dalis.

Funkcionalizmas – modernistinės architektūros ir dizaino kryptis. Susiformavo 20 a. pradžioje, pagrįsta tikslingumo estetika. Statinio ar daikto meninė forma yra tik jo praktinės funkcijos išraiška.

Futurizmas – 20 a. pradžios dailės srovė, kurios vienas iš būdingiausių bruožų buvo siekis vaizdu perteikti kūno judesį, technikos dinamiškumą.


atgal