F
Fajansas
– degto molio
daiktas, nepermatomas, dažniausiai baltos ir spalvotos glazūros.
Fajumo portretai –
senovės
Egipto mirusiųjų portretai, tapyti ant medžio lentelių enkaustikos, arba
temperos technika.
Faksimilė – originalą
atitinkanti rašto arba piešinio reprodukcija spaudoje.
Faktūra – dailės kūrinio
paviršiaus pobūdis. Būna lygi, grūdėta, reljefinė ir kt.
Fasadas – kuri nors viena išorinė
pastato pusė; priekinė (paradinė) pastato dalis.
Fiala
– (pinaklis)
keturkampis į viršų smailėjantis bokštelis, užbaigiantis bokštą, frontoną,
kontraforsą, vimpergą; būdingas gotikos architektūrai.
Filigraninis stiklas – įvairiaspalviai,
skaidrioje stiklo masėje įlydyti stikliniai siūlai.
Fonas – spalva arba tonas,
ant kurio tapoma; tolimasis paveikslo planas.
Forumas – svarbiausia
miesto aikštė senovės Romoje – religinio, prekybinio ir visuomeninio
gyvenimo centras.
Fotografija – būdas
perteikti regimąją informaciją, pagrįstas vaizdo gavimu šviesai jautriose
medžiagose.
Fotograviūra, heliograviūra
– giliaspaudis metodas — plokštės įdubime esanti iliustracija
fotografiniu būdu perkeliama į šviesai jautrų sluoksnį. Garsėja kaip
tauriausias fotochemiografijos metodas.
Fotomontažas
– fotografinio vaizdo kūrimo būdas: nuotrauka
atspaudžiama iš kelių negatyvų su vienas kitą dengiančiais vaizdais;
paveikslo kūrimo būdas: komponuojamos nuotraukų iškarpos, kurios gali būti
papildomos piešiniu ar grafiniais elementais.
Fotorealizmas, kitaip hiperrealizmas, superrealizmas – 20 a. II pusės
postmodernistinės dailės kryptis, fotografiškai tiksliai atkurianti banalius
kasdieniškus įspūdžius. Tai dailės kryptis, kurios tikslas – vaizduoti ne
realybę, o fotografijos „superrealybę”.
Fovizmas – modernistinės
tapybos kryptis, kuriai būdinga dekoratyvumas, ryškios, kontrastines spalvos,
plokštuminė kompozicija.
Fragmentinė kompozicija –
dailės komponavimo būdas, pagrįstas kadravimo principu, vaizdo ir vietos
momento fiksavimu.
Freska – sienų tapybos
technika: tapoma ant drėgno tinko mineralinės kilmės dažais. Sienų tapybos
kūrinys.
Frizas
– antablemento
juosta, antikos šventykloje einanti aukščiau architravo, puošta figūromis
arba ornamentu; puošybinis plokštumos (sienos, grindų, lubų) apvadas, pagražintas
ištisiniu ornamentu.
Frontalioji kompozicija –
komponavimo būdas: meninio vaizdo elementai (žmonių figūros, daiktai)
vaizduojami tiesiai iš priekio. Pasižymi simetrija, statika, monumentalumu.
Frotažas –
siurrealizmo dailės technika, grįsta automatizmo metodu. Ant reljefinio paviršiaus
(monetos, medalio, neobliuotos lentos) dedamas popierius, kartais drobė ir
trinamas pieštuku, kreidele arba dažuose pamirkytu tamponu. Gaunama faktūra
ir raštai, sukuriamos netikėtos vaizdinės asociacijos.
Fumažas – dailės technika: vaizdo kūrimas liepsna. Aprūkant medžiagą (popierių, kartoną ir kt.), jos paviršiuje iš suodžių susidaro saviti vaizdiniai efektai. Pirmieji šią techniką taikė siurrealistai.
Funkcionalizmas – modernistinės architektūros ir dizaino kryptis. Susiformavo 20 a.
pradžioje, pagrįsta tikslingumo estetika. Statinio ar daikto meninė forma yra
tik jo praktinės funkcijos išraiška.
Frontonas – trikampė ar
pusapvalė viršutinė pastato fasado (kai kada lango, durų) dalis.
Funkcionalizmas – modernistinės architektūros ir dizaino kryptis. Susiformavo 20 a. pradžioje,
pagrįsta tikslingumo estetika. Statinio ar daikto meninė forma yra tik jo
praktinės funkcijos išraiška.
Futurizmas
– 20 a. pradžios
dailės srovė, kurios vienas iš būdingiausių bruožų buvo siekis vaizdu
perteikti kūno judesį, technikos dinamiškumą.