G


Galerija – ilga, siaura, dengta pastato dalis, kolonų salė, pasažas, dailės parodų patalpa.

Giliaspaudė – spaudos būdas, kai spausdinamoji dalis yra žemiau (giliau) už plokštelės (klišės) paviršių.

Glazūra – plonas, degimu sutvirtintas skaidraus matinio arba spalvoto stiklo sluoksnis, dengiantis keraminius dirbinius.

Glazūravimas – paveikslo dalies pertepimas žydrais (skystais) dažais, kad persišviestų apatinis dažų sluoksnis.

Gobelenas – unikalus, rankomis austas, vaizdais puoštas spalvotas sienos kilimas.

Gotika – Europos 12 – 14 a. architektūros ir dailės stilius. Plastinei išraiškai būdinga ištęsta vertikali konstrukcija (smailios arkos). Gausus skulptūrinis dekoras.

Grafika – visų piešimo technikų (piešinių) ir jomis atliktų kūrinių bendras apibūdinimas; meninės spausdintinės grafikos apibūdinimas. Pastaroji, tai raižytų ir ėsdintų piešinių atspaudai.

Grafikos lakštas – popieriuje atspaustas grafikos kūrinys. Svarbiausios meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, toniniai deriniai, štrichas.

Grafinis dizainas – dizaino rūšis, susijusi su apipavidalinimu, reklama ir leidyba. Tai plakatų, logotipų, etikečių kūrimas, bukletų, katalogų, knygų maketavimas, įpakavimo, reklaminių skydų projektavimas ir pan.

Graikiškasis kryžius lygiakraštis kryžius.

Graviūra – raižinys. Lygiame paviršiuje išpjaustytas ir atspaustas piešinys; priklausomai nuo to, ant ko piešinys išpjaustytas, skiriamos medžio, vario ir kitos graviūros.

Grifas – pasakų gyvūnas liūto kūnu, erelio galva ir sparnais.

Grizailė – dekoratyvinė tapyba vienos spalvos tonais, dažnai imituojanti reljefą. Tapyba įvairiais pilkumo atspalviais.

Groteskas – fantastiškų gyvūnų, augalų ir architektūros formų ornamentas, rastas senovės romėnų pastatų griuvėsiuose. Vardas kilęs iš „grotų" senovės Romos griuvėsių liaudiško pavadinimo. Meninio vaizdavimo tipas, pagrįstas fantastika, komizmu, gražaus ir bjauraus, juokingo ir baisaus, tikroviško ir neįtikėtino deriniais.

Groteskinis, groteskiškas – perdėtas, fantastiškas, juokingas.

Gruntas – medžiaga, kuria prieš tapymą dengiamas dailės kūrinio pagrindas.


atgal