H
Halinis pastatas – stačiakampis
pastatas. Erdvė susideda iš 2 – 5 vienodo aukščio navų, uždengtų bendru
aukštu stogu.
Hard-edge painting – griežtos formos tapyba – šiuolaikinės tapybos reiškinys, potapybinės abstrakcijos pakraipa. Būdingos aiškios, geometrinės lokalių spalvų plokštumos, viena nuo kitos atskirtos ryškiu kontūru.
Harmonija – darna.
Helenizmas – senovės
Graikijos ir kai kurių Rytų šalių istorinis laikotarpis, trukęs nuo
Aleksandro Makedoniečio laikų (4 a. pr. Kr.) iki 1 m. e. a.; to laikotarpio
kultūra.
Hepeningas – vėlyvojo
modernizmo meno rūšis:
netikėto įvykio
įspūdį kuriantis improvizuotas meninis reginys gatvėje ar kitoje ne meninėje
aplinkoje. Siekiama įtraukti publiką ir taip panaikinti ribą tarp meno ir
gyvenimo.
Heraldika – herbų
mokslas, herbų menas.
Herojinis kraštovaizdis –
jo aksesuarai – šventovės, griuvėsiai, antikos mitologijos būtybės.
Hierarchinė perspektyva –
viduramžių tapyboje vartota perspektyva, kurioje vaizduojamo asmens ar daikto
dydį lemia ne optinis santykis, bet jų reikšmė.
Hieroglifai – figūriniai
ženklai, žymintys ištisas sąvokas ir žodžius arba skiemenis ir garsus
(egiptiečių, kinų, japonų, nedantiraštiniai hetitų rašto ženklai).
Hiperrealizmas – 20 a. II
pusės modernistinės dailės kryptis. Dailininkai tikrove parodo nepaprastai
tiksliai ir siekia kuo didesnio natūralistinio įspūdžio vaizdai tiesiog
fotografiški.
Horeljefas
– skulptūros rūšis:
reljefas, kurio plastinis vaizdas iškyla virš fono plokštumos daugiau negu
per pusę vaizduojamųjų objektų apimties.