H


Halinis pastatas – stačiakampis pastatas. Erdvė susideda iš 2 – 5 vienodo aukščio navų, uždengtų bendru aukštu stogu.  

Hard-edge painting – griežtos formos tapyba – šiuolaikinės tapybos reiškinys, potapybinės abstrakcijos pakraipa. Būdingos aiškios, geometrinės lokalių spalvų plokštumos, viena nuo kitos atskirtos ryškiu kontūru.

Harmonija – darna.

Helenizmas – senovės Graikijos ir kai kurių Rytų šalių istorinis laikotarpis, trukęs nuo Aleksandro Makedoniečio laikų (4 a. pr. Kr.) iki 1 m. e. a.; to laikotarpio kultūra.

Hepeningas – vėlyvojo modernizmo meno rūšis: netikėto įvykio įspūdį kuriantis improvizuotas meninis reginys gatvėje ar kitoje ne meninėje aplinkoje. Siekiama įtraukti publiką ir taip panaikinti ribą tarp meno ir gyvenimo.

Heraldika – herbų mokslas, herbų menas.

Herojinis kraštovaizdis – jo aksesuarai – šventovės, griuvėsiai, antikos mitologijos būtybės.

Hierarchinė perspektyva – viduramžių tapyboje vartota perspektyva, kurioje vaizduojamo asmens ar daikto dydį lemia ne optinis santykis, bet jų reikšmė.

Hieroglifai – figūriniai ženklai, žymintys ištisas sąvokas ir žodžius arba skiemenis ir garsus (egiptiečių, kinų, japonų, nedantiraštiniai hetitų rašto ženklai).

Hiperrealizmas – 20 a. II pusės modernistinės dailės kryptis. Dailininkai tikrove parodo nepaprastai tiksliai ir siekia kuo didesnio natūralistinio įspūdžio vaizdai tiesiog fotografiški.

Horeljefas – skulptūros rūšis: reljefas, kurio plastinis vaizdas iškyla virš fono plokštumos daugiau negu per pusę vaizduojamųjų objektų apimties.


atgal