M


Majolika – keramikos rūšis; spalvotoji dekoracinė ir siužetinė keramika, atsiradusi 16 - 17 amžiuje.

Majuskulai – didžiosios  raidės.

Maniera – terminas, vartojamas individualiam stiliui nusakyti (mokyklos, laikotarpio, dailininko). Kartais taip vadinama neoriginali, pamėgdžiojanti kūryba.

Manierizmas – 16 a. 2 deš. – 17 a. pradžios dailės ir architektūros stilius – intelektualios, rafinuotos, teatriškos dvaro kultūros apraiška. Išreiškė renesanso krizę.  

Manifestas – krypties, mokyklos, grupuotės meninių pažiūrų programa, išdėstyta traktato, straipsnio ar kt. vieša forma.

Mansarda – laužyto skerspjūvio stogas ir pastogės patalpa, viršuje smarkiai pasvirusi, apačioje beveik statmena plokštumai. Pavadinimas kilęs nuo prancūzų architekto Fransua Mansaro (Mansard) pavardės.

Marina – dailės kūrinys, peizažas, vaizduojantis jūrą, jos stichiją, laivus ir su jūra susijusius žmones.

Mastaba – turtingesnių Egipto visuomenės sluoksnių kapas su antžeminiu plokščiu stogu.

Masverkas – ažūrinis dekoras iš stilizuotų lapų, geometrinių formų, būdingas gotikos ir neogotikos architektūrai.

Mauzoliejus – monumentalus antkapinis pastatas; pavadintas pagal 4 a. pr. Kr. pastatytą valdovo Mauzolo kapavietę.

Mažoji plastika – skulptūros rūšis: nedidelės statulėlės ir abstrakčios kompozicijos.

Meandra, meandrinis – graikų ornamentas stačiais kampais, lenktų arba spiralinių linijų. Būdingas senovės graikų klasikinei dailei. Pavadinimas kilęs iš vingiuotos Meandro upės Mažojoje Azijoje.

Medalis – apdovanojimo, pagerbimo arba atminimo ženklas: apskrita, kartais ovali ar kampuota plokštelė.

Megalitai – antkapiniai arba apeiginiai statiniai iš stambių akmens blokų.  

„Mėlynasis raitelis“ (vok. Blaue Reiter), vokiečių ekspresionistų grupuotė. Dailininkai tapybos ir grafikos kompozicijose linko į emocionalius, abstrakčius, simbolinius vaizdus, siekė perteikti dvasinę būties esmę. Mėlynasis raitelis veikė 1911-14.

Meninė fotografija – fotografijos rūšis, vizualinių menų šaka. Ji pagrįsta subjektyviu, individualiu fotografo žvilgsniu į tikrovę.  

Metafizinė tapyba – 20a. 2 dešimtmečio modernistinės italų tapybos kryptis. Tapytojai vaizdavo tikroviškus daiktus nerealioje aplinkoje, derino klasikinės ir moderniosios dailės motyvus, kūrė paslaptingų, sustingusių erdvių įspūdį, mėgavosi melancholijos, vienišumo, susvetimėjimo nuotaikomis.

Metalo dirbiniai – architektūros dekoratyviniai elementai, buitiniai ir liturginiai reikmenys, papuošalai, ginklai – įvairūs meniški daiktai iš aukso, sidabro, geležies, bronzos bei kitų metalų.

Metopa – dorėniško orderio  frizo dekoratyvinis elementas – stačiakampė akmens plokštė dažniausiai puošta reljefais, rečiau – tapyba.

Minaretas – musulmonų šventovės (mečetės) bokštas su atvira galerija viršuje maldininkams šaukti.

Miniatiūra – rankraštinės knygos meninio apipavidalinimo elementas: tapyta kompozicija, kurioje yra figūrinių motyvų; mažo formato tapytas paveikslėlis. Tapoma akvarele, tempera, emaliu, laku ant pergamento, metalo, porceliano, kaulo.  

Minimalizmas, minimalusis menas – vėlyvojo modernizmo kryptis. ABC menas, pirminių struktūrų menas, serijinis menas, šaltasis menas. Kraštutinė formalių modernizmo ieškojimų apraiška.

Minuskulai – mažosios raidės. 

Mitologinis žanras – dailės žanras; mitologinės tematikos tapybos, skulptūros, grafikos, kūriniai. Mitologinė tematika būdinga daugelio tautų senoviniam menui.

Mobilis – kitaip mobili konstrukcija. Kinetinė skulptūros forma, arba kinetizmas. Mobilis susideda iš medinių objektų arba metalinių plokštelių, sujungtų viela, virvutėmis, strypeliais ir subalansuotų. Nuo prisilietimo arba oro dvelktelėjimo jie pradeda judėti; sukdamiesi sukuria nuolat kintantį kūnų, plokštumų, spalvų, figūrų išsidėstymo reginį.

Modelis – dailininko vaizduojamas tikrovės objektas: dažniausiai skulptoriui arba tapytojui pozuojantis žmogus, kartais daiktas (manekenas, muliažas).

Modernas – 20 a. architektūros ir dailės stilius. Būdinga natūralizmo ir stilizacijos derinimas; siekimas suartinti dailiuosius amatus ir pramonine gamybą, sukurti vientisą gyvenamąją aplinką. Akcentuojama dinamika, stilizuotas dekoratyvumas, asimetrinė kompozicija. Įvairiose šalyse skirtingai pavadintas: Prancūzijoje – ar nuvo (art nouveau), Rusijoje ir Lietuvoje - modernas, Austrijoje ir jos įtakos šalyse – secesija, Vokietijoje - jugendas (Jugendstil).

Modernizmas – 19 a. pab. - 20 a. vid. naujų meno krypčių visuma.

Modernus – naujausias, šiuolaikinis.

Molbertas – stovas, ant kurio tapytojas pastato ir pritvirtina tapomą paveikslą.

Molbertinė tapyba – tapybos rūšis: mažų matmenų paveikslai, kurie ne tik tapomi ant molberto, bet gali būti ant jo ir eksponuojami.

Monochromija – dailės kūrinių vienspalviškumas. Tapoma viena spalva ar keliais vienos spalvos atspalviais.  

Monumentalioji dailė – dailės rūšis: stambių formų, dažnai svarbaus visuomeninio turinio dailės kūriniai, pasitelkiami formuojant architektūros aplinką, ryškinant ansamblio (aikštės, parko, pastato eksterjero arba interjero) idėją, kultūrinį, socialinį, politinį reikšmingumą.

Monumentas – stambaus mastelio, didingų formų skulptūros arba architektūros kūrinys, kuriuo pagerbiamas tam tikrai istorinei žmonių bendrijai svarbus asmuo, įvykis, idėja; kitaip – paminklas.

Motyvas – pagrindinis ir lengvai atpažįstamas dailės kūrinio kompozicijos elementas.

Mozaika – monumentaliosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės technika. Figūrinė arba ornamentinė kompozicija dėstoma iš įvairų ir spalvų akmens (marmuro, granito, brangakmenių), smaltos, keramikos, stiklo ar kitokios medžiagos gabaliukų, plokštelių, plytelių. Komponentai sutvirtinami cemento skiediniu, betonu, sintetine derva arba kt. rišamąja medžiaga. Mozaikos technika sukurtas kūrinys.  

Muliažas, modelis, kopija – architektūros detalės, skulptūros ar jos dalies gipsinė išlieja, arba kokio nors daikto imitacija iš dažyto vaško. Naudojama kaip vaizdinė priemonė.

Multiplis – serijinis, parduoti skirtas dailės kūrinys, dažniausiai dauginamas pramoniniu būdu. Taip kūrinys sutapatinamas su masinio vartojimo daiktu, paneigiamas jo unikalumas, panaikinamas skirtumas tarp originalo ir kopijos.


atgal