N


Nabis – 19 a. pab. – 20 a. pr. Paryžiaus dailininkų grupuotė. Siekė sintetiškos ir dvasingos plastinės formos, praturtintos vidinėmis simbolinėmis prasmėmis. Kūriniai spalvingi, dekoratyvūs, ornamentiški, stilizuoti.

Narteksas – ankstyvųjų krikščionių bazilikos dalis: dengtas prieangis su portiku, skirtas atgailautojams.

Natiurmortas – tapybos, kai kada grafikos kūrinys, vaizduojantis dažniausiai negyvus daiktus, nuskintus vaisius, gėles, medžioklės ar kitokius daiktus. Kai kada vaizduojami ir gyvi vabzdžiai, paukščiai, žvėrys bei žmonės, papildantys pagrindinį motyvą.

Natūra – materiali tikrovė; žmogus, peizažas, įvairūs daiktai - dailininko kūrybos objektai.  

Natūralizmas – 19 a. antrosios pusės meno kryptis. Dailėje savarankiška kryptimi nepasireiškė. Būdinga tikslus ir skrupulingas tikrovės kopijavimas, nekūrybingas sekimas gamta.  

Naujasis daiktiškumas – 1919-33 vokiečių dailininkų judėjimas. Pasižymėjo idėjinių ir stilistiniu prieštaringumu. Juos vienijo susidomėjimas daiktine tikrove ir tradicinėmis meninės išraiškos priemonėmis.

Nava – iš pradžių graikų šventyklos vidus, vėliau – krikščionių bazilikoje išilgine kolonų eile atskirta dalis.

Nazarėnai – 19 a. I pus. vokiečių ir austrų tapytojų sambūris. Kūriniams būdinga Biblijos, renesanso veikalų tematika, religinis misticizmas, stilizacija, eklektika ir miesčioniškas skonis.

Nekropolis – antikinės graikų ir romėnų kapinės.

Neogotika – architektūros ir dailės kryptis, pagrįsta gotikos architektūros ir dailės palikimu. Būdingas laisvas gotikinių formų ir konstrukcijų taikymas.

Neoimpresionizmas – 19 a. 9-to dešimtmečio prancūzų tapybos kryptis. Remdamiesi optika, spalvų suvokimo fiziologija bei psichologija siekė impresionizmo tapybai suteikti mokslinį pagrindą. Dailininkai taikė savitą tapybos būdą – puantilizmą.  

Neoplasticizmas – 20 a. 2-3 dešimtmečių modernistinės dailės ir architektūros kryptis. Kilo iš kubizmo, artima konstruktyvizmui. Pasižymėjo konceptualumu, simboliniu turiniu.

Neoromantizmas – 19 a. pab. – 20 a. I pus. Menininkų judėjimas. Gaivinti romantizmo principai. Siejosi su nacionalinės savimonės brendimu.

Neostiliai – 19 a. – 20 a. pr. Architektūros ir dailės kryptys, eklektikos apraiškos. Remtasi istorizmo principu. Programiškai taikytos praeities stilių išraiškos priemonės. Pagal istorinius prototipus skiriami šie neostiliai: neoromanika, neogotika, neorenesansas, neobarokas, neoklasicizmas.

Nerviūra – konstrukcinis arba dekoratyvinis architektūros elementas; išsikišusi profiliuota skliauto briauna, būdinga gotikai.

Nerviūra (briauna) – skliauto plokštumų susikertančiose vietose tarp atskirų strėlinių skliautų išsikišanti arkinė juosta.

Nerviūrinis (briaunotasis) skliautas – briaunomis sustiprintas skliautas.

Nimfa – moters pavidalo gamtos dievybė graikų mitologijoje.

Niša – įdubimas sienoje.

"Niujorko mokykla" – abstrakčiojo ekspresionizmo pakraipa JAV tapyboje. Kūriniai didelių formatų, monumentalių, ekspresyvių formų.


atgal