P

Pagrindinės spalvos – trys svarbiausios regimojo spektro spalvos (raudona, geltona, mėlyna), kurių negalima gauti maišant kitas spalvas. Maišant pagrindines spalvas gaunamos antrinės spalvos.

Paletė – ovali arba stačiakampė lentelė, naudojama dažų paruošimui ir maišymui; dailininko spalvų įvairovė.

Paminklas – monumentas, architektūros arba skulptūros kūrinys, kuriuo pagerbimas svarbus asmuo, įvykis, idėja.

Paminklinė skulptūra – memorialinė skulptūra – atminimo ženklo paskirtį turintis skulptūros kūrinys. Platesne prasme tai paminklas, siauresne – antkapis.

Panelis – patalpos sienų apdailos elementas – medžio, akmens ar kitos medžiagos plokštė.

Pano – reljefas arba sienų tapybos kūrinys, įkomponuotas pastato sienos ar lubų plokštumoje. Dažnai aprėminamas.

Panorama – kraštovaizdis, matomas į visas puses iš aukštos vietos; didelis peizažo ar batalinio žanro paveikslas ant apskritos salės sienų.

Panteonas – senovės Graikijoje ir Romoje – visiems dievams skirta šventykla; bažnyčia, kurioje palaidoti nusipelnę tautos kultūrai ir istorijai asmenys.

Papildomosios spalvos – spalvų poros, sudarytos iš labai kontrastuojančių tarpusavyje šiltos ir šaltos spalvų, esančių viena prieš kitą spalvų rate (geltona - violetinė, raudona - žalia, oranžinė - mėlyna).  

Papjė mašė – masė, gaminama iš popieriaus tyrės, gipso, klijų, smėlio. Vartojama įv. buitinės paskirties daiktams, karnavalo kaukėms, skulptūrų imitacijoms gaminti.

Pastelė – sausi lazdelių pavidalo dažai iš smulkiai sutrinto pigmento, kreidos, gipso arba molio ir rišamosios medžiagos; pastelės technika sukurtas dailės kūrinys.

Pastoralė – Idiliškas piemenų gyvenimo vaizdas.

Patosas – dvasinis pakilimas, susižavėjimas, išreikštas iškilmingais, skambančiais tonais.

Paviljonas – rūmų dalis ar priestatas su atskiru stogu ir įėjimu arba nedidelis lengvos konstrukcijos statinys, statomas parkuose, skirtas poilsiui ir pramogoms.

Peizažas – vaizduojamosios dailės žanras, tapybos arba grafikos kūrinys, vaizduojantis natūralų ar žmogaus pakeistą vietovaizdį. Peizažuose meniškai sukuriama erdvės ir perspektyvos iliuzija.

Performansas – postmodernistinio meno rūšis. Vaidinimas pagal iš anksto parengtą scenarijų, dalyvaujant (vaidinant) pačiam menininkui, dažniausiai be publikos. Performansas užfiksuojamas vaizdajuostėje, nes jis vyksta tik kartą.

Pergamentas – Išdirbta gyvulių oda. Senų rankraščių rašomoji ir knygų įrišimo medžiaga.

Peristilis – stačiakampė salė, vidaus kiemas, sodas ar aikštė, iš visų pusių apjuosta dengtomis kolonadomis.

Perspektyva – trimačių kūnų vaizdavimo plokštumoje būdas, kuriuo sukuriama realių erdvinių santykių ir apimčių iliuzija. Perspektyva pagrįsta optiniu reiškiniu – tariamu figūrų bei daiktų mažėjimu, kūnams tolstant nuo žiūrovo akies.

Pertvarinis emalis – metalinio dirbinio dekoras kuriamas iš metalo pertvarėlių – plonų juostelių, vielučių. Plotai tarp pertvarėlių užpildomi įvairiaspalviais emaliais. Dirbiniai pasižymi raiškiu kontūriniu piešiniu, sodriomis spalvomis.

Piešinys – grafikos rūšis, vienas seniausių ir pagrindinių dailė išraiškos būdų. Vaizdas perteikiamas linija, štrichu, įvairiais jų deriniais ir dėmėmis.

Pigmentai – iki miltelių susmulkintos netirpios kietosios medžiagos, nuo kurių priklauso dažų spalva.

Piktograma – sutartinis ženklas, grafiškai žymintis daiktą, reiškinį arba veiksmą.

Piliastras – konstrukcinis arba dekoratyvinis architektūros elementas; kolonos arba stulpo pavidalo vertikalus sienos kyšulys.

Piliorius – stulpas: masyvi atrama iš tašyto akmens, plytų, betono – remia pastato perdangas, skliautus, kupolą.

Pilonas – Egipto šventyklos vartai – dvi simetriškos, nežymiai į apačią platėjančios sienos, tarp kurių yra įėjimas. Sienos užbaigtos puošybinėmis atbrailomis ir parapetais.

Pinaklis – gotikos architektūros ir dailės dekoratyvus elementas – į viršų smailėjantis bokštelis. Briaunos puoštos pumpurais, viršus – kryžiažiedžiu.

Piramidė – monumentalus keturkampio plano į viršų smailėjantis statinys, senovės faraonų antkapinis paminklas.

Plafonas – lubų, skliauto dalis puošta tapyba.

Plakatas – taikomosios grafikos kūrinys, turintis reklaminę, informacinę arba agitacinę paskirtį.. Būdinga lakoniškas vaizdas, trumpas tekstas.

Plastika – skulptūros kūriniai, formuojami (modeliuojami) iš minkštos medžiagos (gipso, vaško, molio).

Plastiniai menai, erdviniai menai – meno šakos ir rūšys, pagrįstos tūrinių (realių arba iliuzinių) vaizdų kūryba.  

Pleksiglazas – organinis stiklas. Kietas, skaidrus, gali būti dažomas. Taikomas minimalizmo, kinetinio meno, hiperrealizmo ir kt. krypčių dailėje.

Pleneras – dailės renginys. Dailininkai, susirinkę tam tikroje vietovėje, tapo gamtovaizdžius, kuria skulptūras arba piešia. Plenerus pradėta rengti 19 a.

Plenerinė tapyba – tapymas iš natūros gamtoje.

Podiumas – laiptuota pakyla.

Polichromija – daugiaspalviškumas, daugiaspalvis dekoras, spalvotoji spauda.

Poliptikas – dailės kūrinys iš daugelio dalių, kurias tarpusavyje sieja vientisa kompozicija.

Pont-Aveno mokykla, Bretanėje, Pont-Avene – 1888-90 dirbusių prancūzų tapytojų kūryba, susijusi su simbolizmo ir postimpresionizmo raida.  

Popartas – Naujasis realizmas – Neodadaizmas

Popartas, pop menas, naujasis realizmas, vėlyvojo modernizmo dailės kryptis, pagrįsta masinės kultūros įvaizdžiais. Ji klostėsi kaip abstrakčiojo ekspresionizmo ir elitinio meno priešprieša. Dailininkai įkvėpimo sėmėsi iš banalios komercinės produkcijos: prekių įpakavimų, reklaminių plakatų, komiksų, žurnalų ir laikraščių nuotraukų, televizijos ir kino vaizdinių. Jie komponavo asambliažus, koliažus, multiplius, taikė šilkografijos, kombinuotos tapybos techniką, kūrė skulptūras iš papjė mašė bei kitų pigių medžiagų.

Portalas – fasade architektūriškai išskirtas įėjimas į pastatą.

Portikas – kolonados palaikoma stoginė, atvira galerija; dengtas prieangis su kolonomis.

Portretas – tapybos, grafikos, skulptūros arba meninės fotografijos kūrinys, vaizduojantis žmogų arba žmonių grupę.

Postamentas – kolonos, piliastro arba statulos papėdė.

Postimpresionizmas – 19 a. pab. - 20 a. pr. dailininkų judėjimas, pasireiškęs po impresionizmo kaip priešprieša jam. Būdinga objektyvios tikrovės ir vaizduotės, jausmų ir racionalaus proto ryšio akcentavimas.

Postmodernizmas – 20 a. pab. meno tendencijų ir krypčių visuma. Vertinamas ne originalumas, o kartojimas; ne meninė forma, o koncepcija; ne kūrinys, o kūrybos procesas; ne atskirų meno sričių specifika, o jų susiliejimas į naujas hibridines rūšis (angl. multimedia].  

Potapybinė abstrakcija – JAV vėlyvojo modernizmo tapybos kryptis. Priešintasi abstrakčiam abstrakcionizmui. Vengta tiesioginės psichinės saviraiškos, siekta objektyvizuoti kūrybos procesą. Išryškintas paveikslo daiktiškumas, materialumas: plokščias paviršius, lokalios spalvos, mechaniškai užteptų, užpiltų arba užpurkštų dažų plotai.

Požeminis apšvietimas – baroko epochoje atsiradusi tapybos maniera: pusiau tamsus paveikslas, apšviestas iš nežinia kur sklindančios šviesos srauto.

Prancūziškasis parkas – parko rūšis, atsiradusi 17 a. Prancūzijoje pagal itališkojo barokinio parko pavyzdžius. Būdingas taisyklingas geometrinis planas, tiesūs takai, susibėgantys į pagrindine ašį ir sudarantys žvaigždę. Lygios aikštelės, tiesios alėjos, karpytos gyvatvorės, kilimą primenantys gėlynai grupuojami abipus centrinės plačios alėjos ar vandens kanalo, iškasto nuo rūmų.

Prerafaelitai – 19 a. vid. anglų tapytojų grupė. Orientavosi į viduramžių ir ankstyvojo renesanso dailę. Paveikslai ir pano dekoratyvūs; jiems būdinga kruopšti, detali vaizduosena, pagrįsta natūros studijavimu ir stilizacija.

Presbiterija – dvasininkams skirta bažnyčios dalis vidurinės navos gale.

Primityvizmas – 20 a. pradžios modernioji dailė, kuriai būdingas sąmoningai supaprastintas vaizdavimas su pirmykščio liaudies meno ir vaikų kūrybos elementais.  

Proceso menas, postminimalizmas – postmodernistinio meno kryptis, pagrįsta natūraliu tikrovės objektų struktūros kitimu. Menininkai kuria kompozicijas iš įvairių medžiagų: medžio, pjuvenų, latekso, vatos, ledo, riebalų, sėklų, augalų ir pan., kurios kinta per tam tikrą laiko tarpsnį veikiant aplinkos temperatūrai, drėgmei, šviesai, gravitacijai bei kitiems gamtos veiksniams. Rodomas nykimo, irimo ar augimo procesas.

Profilis – veido arba daikto vaizdas iš šono (priešingai priekiui); statmenas architektūrinio kontūro pjūvis.

Projektas – iš anksto parengtas piešinys, brėžinys, modelis, pagal kurį galima sukurti dailės kūrinį, pastatyti statinį.

Puantilizmas – tapymo būdas. Taškuojama vienodais grynų dažų potepiais, kurie žvelgiant iš atstumo susilieja, sudarydami vientisus atspalvius.

Pumpuras – suriesto augalo lapo arba pumpuro pavidalo dekoro elementas, būdingas romaninių kolonų bazėms, ypač paplitęs gotikos ir neogotikos pastatuose.

Puskolonė – tik per pusę arba trimis ketvirčiais iš sienos plokštumos išsikišusi kolona.

Putis – nuogas sparnuotas arba nesparnuotas berniukas.

atgal