Meninė kalvystė – viena iš daugelio lietuvių tautodailės šakų, turinti labai gilias tradicijas. Metalo dirbiniai buvo paplitę Lietuvoje jau žalvario amžiaus pradžioje. Daugiausia jie buvo naudojami puošybai. Tai rodo archeologiniai radiniai – sagės, apyrankės, žiedai. 
Žalvariniai papuošalai. 5-6 a.

Žymiai vėliau kalta geležis dėl savo tvirtumo, stangrumo ir puikių plastikos savybių vis dažniau buvo imta naudoti namų apyvokoje: žemės dirbimo įrankiams, transporto priemonėms. 

Vežimas. LBM. Rumšiškės

Kalta geležis 13-19 a. plačiai naudota baldų puošyboje, kelioninėms ir kraitinėms skrynioms, įvairiems memorialiniams paminklams. 

Skrynia. Molėtų muziejus  

Durų vyriai. Švėkšna

Ypač turtingo ornamento bei išraiškingo silueto yra 17-20 a. pr. liaudies dekoratyviniai metalo dirbiniai – durų, langų, skrynių apkaustai, spynos, vartai ir t.t.  Metalinis užrakto apkaustas

Tarp lietuvių liaudies mažosios architektūros paminklų svarbią vietą užima kalvių dirbti geležiniai kryžiai – geležinės viršūnės. Geležinėmis viršūnėmis buvo puošiami koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės, kryžiai, šventorių bei kapinių vartai. 

Koplytėlė su Marija ir avinėliu.

Į puslapio pradžią

 atgal

Tai ne tik puikūs kalvystės pavyzdžiai, bet ir ikikrikščioniškus laikus menančios formos ir simboliai. Čia susipina saulės spinduliai, pusmėnuliai, žalčiai, augalai. Šie motyvai aptinkami buities daiktuose, tekstilėje, balduose. Liaudies kalviai dirbo kartu su liaudies architektais, meistrais statytojais. 

Geležinis kryžius.

Viršūnės, kaip ir kiti geležies dirbiniai, buvo kalamos paprasčiausiais įrankiais. Kalviai naudojo plokščias geležies juostas, apvalaus ar keturkampio skerspjūvio geležies strypus, geležies skardą. Įkaitinta kalvės žaizdre geležis buvo įvairiai apdorojama: kalama, plojama, tempiama, skeliama, sukama, lenkiama, kertama.

Kalvio įrankiai.  

Viršūnes kalviai formuodavo iš atskirų detalių, kurios būdavo kalviškai suvirinamos arba sukniedijamos. 
Antkapiniai geležiniai kryžiai daugiausia būdavo kaltiniai. 
Kaltiniai antkapiniai kryžiai grupuojami pagal ornamentiką arba pagal konstrukciją. Tokie kryžiai pagal jų konstrukciją ir puošybos būdą skirstomi į du pagrindinius tipus – vienastiebius ir dvistiebius. 
Metalinis kryžius. Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos muziejus 

Abiejų tipų kryžiai yra gausiai ir išradingai puošiami geležies išraitymais. Skiriasi tik jų puošybos elementų išdėstymas ir jų bendra kompozicija. 

Į puslapio pradžią

 atgal

Labai dažnai vienastiebių kryžių ornamentika išdėstoma beveik tolygiai ir abipusiai stiebų ir kryžmų‚ išskyrus apatinę stiebo dalį‚ kur tie išraitymai yra labiau išpūsti. Kartais tie geležies išraitymai būna sudvigubinti ir tarsi persipynę. Tokia kompozicija sudaro žaismingą ažūrą. 

Metalinis kryžius. Daukšaičių kapinės.

Metalinė paminklo viršūnė. Kretingos r. 19 a.

Daug įvairesnė ir sudėtingesnė dvistiebių kryžių puošyba. Ją sudaro ne tik sudėtingai modeliuoti‚ ištęsti ir sujungti geležies išraitymai‚ bet ir neretai sutinkamos rombinės ar kitokios geometrinės figūros.

Metalinis kryžius.

Metalinis kryžius. 
Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos muziejus 

Geležinių viršūnių faktūra dažniausiai nelygi, grublėta – dėl to jos dar išraiškingesnės ir meniškesnės. Joms būdingi geometriniai, augaliniai, dangaus kūnų ornamentai.
Viršūnės dažniausiai klasifikuojamos pagal ornamentiką: kryžiaus formos, saulės formos, daugiakryžmės, širdies formos. 

Metalinis kryžius.

Kryžiaus viršūnė. Žemaitija

Į puslapio pradžią

 atgal