Atsakymai

1. Visose etnografinėse srityse naudoti tokie svarbiausi baldai: skrynios audiniams ir drabužiams, spintos maisto produktams, indams, drabužiams laikyti, stalai, suolai, kėdės, lovos, lopšiai ir rankšluostinės.

2. Skrynia yra keturkampė ar kitokios formos dėžė drabužiams ir audiniams laikyti. Ji daroma iš ne storesnių kaip 2,5 cm ir įvairaus pločio ir medienos lentų. Neretai viena ar keliomis metalinėmis juostomis buvo apjuosta skrynios viršutinė ir galinė plokštumos. Aplink užraktą įtaisoma įvairiai iškarpyta metalinė plokštė, o galuose įtvirtinamos metalinės rankenos.

3. Skrynių priekis, galai ir antvožas dažniausiai buvo puošiami tapytu, spausdintu, rečiau reljefiškai išpjaustytu ornamentu. Kartais skrynios buvo dažomos viena spalva ir apkaustomos lygiais arba ornamentuotais apkaustais. 

4. Puošybai būdingiausi augaliniai motyvai – gėlė su žiedais, lapais ir paukščių motyvai. 
Ornamentas priešakinėje skrynios plokštumoje gali būti išdėstytas į dvi arba tris grupeles.
Vidurinioji plokštumos dalis turi turtingesnį už šonines ornamentą. Tai iš taurės vidurio išvesti keli lapuoti su žiedais stiebai, išdėstyti simetriškai. Dažnai buvo ornamentuojamas ir skrynios antvožas bei galai.

5. Į vieną skrynią visada pridėdavo audeklų ritinių. Daugiausia ritiniai būdavo lininės drobės. Kraityje būtinai turėdavo būti vilnonių audinių vyrui. Kitose skryniose būdavo sudedami jaunosios drabužiai: sijonai, švarkai, futros, skarelės, marškiniai ir kt.

6. Gyvenamose patalpose būdavo įvairios paskirties spintų: drabužiams, mažesnės knygoms, indams, vaistams ir įvairioms kitoms smulkmenoms. Spintos buvo pastatomos ir pakabinamos, statomos prie sienų arba kampuose.

7. Labiausiai buvo paplitę tapytos spintos, drožinėtų aptinkama nedaug. Jos dažniausiai buvo dažomos ruda spalva. Spintų tapyboje naudoti tokie patys spalvų deriniai ir ornamento motyvai, kaip skrynių dekore – augaliniai ir paukščių motyvai.

8. Vienas svarbiausių valstiečių baldų buvo stalas. Tai ne tik baldas, skirtas indams su maistu padėti, prie kurio valgoma, bet ir šeimos bendravimo vieta. Garbingiausia vieta svetingumui pareikšti. Stalas buvo reikalingas ir įvairių apeigų metu. Dzūkijoje per vestuves ant stalo buvo dedamas duonos kepalas, gale stalo sodindavo svečią, nes tai būdavo garbingiausia vieta, už stalo, kampe. Dzūkai taip pat padėdavo pirmąjį rugių pėdą, kad pelės nekapotų javų.

9. Ant suolų buvo ne tik sėdima, bet ir gulima. Priešingoje stalo pusėje buvo pastatomi kilnojami suolai. Kilnojami suolai buvo įvairaus dydžio, jų pasėstės buvo puošiamos išpjaustytais dantukų, vingelių motyvais.

10. Kėdžių pasėstė –  trapecijos, kampuotos arba nusklembtais kampais formos. Kojos apvalios arba kampuotos, įkaltos į sėdynės lentą. Atrama buvo daroma iš vienos lentos, viršutinė dalis ir pakraščiai profiliuoti. Kad patogu būtų kėdę kilnoti iš vienos vietos į kitą, atkaltės viršuje buvo išpjaunama išpjova, kuri buvo ir puošybos elementas. 

11. Lovos stovėdavo gyvenamoje patalpoje arba klėtyje, kur vasarą, o kartais ir žiemą, miegodavo jaunesnieji šeimos nariai ir samdiniai.

12. Puošybiniais elementais dekoruojami ir įvairiai profiliuojami buvo lovų galai. Lovos kartais buvo dažomos.
Interjere dominavo ne tiek lovų puošyba, kiek dengimas audiniais.
Čiužiniai buvo užtiesiami margomis arba baltomis paklodėmis.
Ant viršaus klodavo margaspalves lovatieses. Lovas puošė ir gražūs pagalvių užvalkalai.

13. Vietinių stalių gaminamos sofos buvo sudėtingesnės konstrukcijos suolai. Jie gaminami su atlošais ir vadinami kanapomis. Šie baldai būdavo su dėžėmis (stalčiais), į kurias sudėdavo patalynę. Ant kanapų buvo sėdima ir gulima. Kanapų atlošas būdavo profiliuojamas, išpjaustomas reljefiškai, tapomas ornamentais.

14. Rankšluostinė – baldas rankšluosčiui pakabinti. Rankšluostinė buvo kabinama ant galinės arba šoninės gyvenamosios arba svetainės sienos, netoli stalo. Tai dekoratyvinė puošmena – rankšluostinėje kabančio rankšluosčio šluostymuisi paprastai nenaudodavo.

15. Juos buvo įvairios ir savo forma, ir puošyba. Daugiausia buvo puošiama priešakinė rankšluostinės lentelė, o šoninės įvairiai profiliuojamos ir puošiamos negausiai.
Puošiamos keliais drožinėsimo būdais: kiaurapjūviu, reljefiniu pjaustymu ir profiliavimu. Atskiri elementai būdavo skulptūriški.

16. Puošybai buvo naudojami panašūs motyvai kaip verpsčių ir prieverpsčių: trikampėlių, dantukų, lankelių, pakabučių ir kt. Raštai – geometrinių, augalinių, gyvūninių arba antropomorfinių motyvų. Puošime sutinkame ir dangaus kūnų motyvų – segmentinė žvaigždė ir saulė. Retesni gyvūnijos motyvai. Kai kada išpjaustomi padarymo metai. Rankšluostinės buvo dažomos aliejiniais dažais: raižytus ornamentus paryškindavo dažydami įvairiomis spalvomis.