Atsakymai
|
1.
Visose etnografinėse srityse naudoti
tokie svarbiausi baldai: skrynios audiniams ir drabužiams, spintos
maisto produktams, indams, drabužiams laikyti, stalai, suolai, kėdės,
lovos, lopšiai ir rankšluostinės.
|
2.
Skrynia yra keturkampė ar kitokios
formos dėžė drabužiams ir audiniams laikyti. Ji daroma iš ne
storesnių kaip 2,5 cm ir įvairaus pločio ir medienos lentų. Neretai
viena ar keliomis metalinėmis juostomis buvo apjuosta skrynios viršutinė
ir galinė plokštumos. Aplink užraktą įtaisoma įvairiai iškarpyta
metalinė plokštė, o galuose įtvirtinamos metalinės rankenos.
|
3.
Skrynių priekis, galai ir antvožas dažniausiai
buvo puošiami tapytu, spausdintu, rečiau reljefiškai išpjaustytu
ornamentu. Kartais skrynios buvo dažomos viena spalva ir apkaustomos
lygiais arba ornamentuotais apkaustais.
|
4.
Puošybai būdingiausi augaliniai motyvai – gėlė su žiedais, lapais
ir paukščių motyvai.
Ornamentas priešakinėje skrynios plokštumoje gali būti išdėstytas
į dvi arba tris grupeles.
Vidurinioji plokštumos dalis turi
turtingesnį už šonines ornamentą. Tai iš taurės vidurio išvesti
keli lapuoti su žiedais stiebai, išdėstyti simetriškai. Dažnai buvo
ornamentuojamas ir skrynios antvožas bei galai.
|
5.
Į vieną skrynią visada pridėdavo audeklų ritinių. Daugiausia
ritiniai būdavo lininės drobės. Kraityje būtinai turėdavo būti
vilnonių audinių vyrui. Kitose skryniose būdavo sudedami jaunosios
drabužiai: sijonai, švarkai, futros, skarelės, marškiniai ir kt.
|
6.
Gyvenamose patalpose būdavo įvairios
paskirties spintų: drabužiams,
mažesnės knygoms, indams, vaistams ir įvairioms kitoms smulkmenoms.
Spintos buvo pastatomos ir pakabinamos, statomos prie sienų arba
kampuose.
|
7.
Labiausiai buvo paplitę tapytos
spintos, drožinėtų aptinkama nedaug. Jos dažniausiai buvo dažomos
ruda spalva. Spintų tapyboje naudoti tokie patys spalvų deriniai ir
ornamento motyvai, kaip skrynių dekore – augaliniai ir paukščių
motyvai.
|
8.
Vienas svarbiausių valstiečių baldų
buvo stalas. Tai ne tik baldas,
skirtas indams su maistu padėti, prie kurio valgoma, bet ir šeimos
bendravimo vieta. Garbingiausia vieta svetingumui pareikšti. Stalas
buvo reikalingas ir įvairių apeigų metu. Dzūkijoje per vestuves ant
stalo buvo dedamas duonos kepalas, gale stalo sodindavo svečią, nes
tai būdavo garbingiausia vieta, už stalo, kampe. Dzūkai taip pat padėdavo
pirmąjį rugių pėdą, kad pelės nekapotų javų.
|
9.
Ant suolų buvo ne tik sėdima, bet ir gulima. Priešingoje stalo pusėje
buvo pastatomi kilnojami suolai. Kilnojami suolai buvo įvairaus dydžio,
jų pasėstės buvo puošiamos išpjaustytais dantukų, vingelių
motyvais.
|
10.
Kėdžių pasėstė –
trapecijos, kampuotos arba nusklembtais kampais formos. Kojos apvalios
arba kampuotos, įkaltos į sėdynės lentą. Atrama buvo daroma iš
vienos lentos, viršutinė dalis ir pakraščiai profiliuoti. Kad patogu
būtų kėdę kilnoti iš vienos vietos į kitą, atkaltės viršuje
buvo išpjaunama išpjova, kuri buvo ir puošybos elementas.
|
11.
Lovos stovėdavo
gyvenamoje patalpoje arba klėtyje, kur vasarą, o kartais ir žiemą,
miegodavo jaunesnieji šeimos nariai ir samdiniai.
|
12.
Puošybiniais
elementais dekoruojami ir įvairiai profiliuojami buvo lovų galai.
Lovos kartais buvo dažomos.
Interjere dominavo ne tiek lovų puošyba, kiek dengimas audiniais.
Čiužiniai buvo užtiesiami margomis arba baltomis paklodėmis.
Ant viršaus klodavo margaspalves lovatieses. Lovas puošė ir gražūs
pagalvių užvalkalai.
|
13.
Vietinių stalių
gaminamos sofos buvo sudėtingesnės konstrukcijos suolai. Jie gaminami
su atlošais ir vadinami kanapomis. Šie baldai būdavo su dėžėmis
(stalčiais), į kurias sudėdavo patalynę. Ant kanapų buvo sėdima ir
gulima. Kanapų atlošas būdavo profiliuojamas, išpjaustomas reljefiškai,
tapomas ornamentais.
|
14.
Rankšluostinė – baldas rankšluosčiui pakabinti. Rankšluostinė
buvo kabinama ant galinės arba šoninės gyvenamosios arba svetainės
sienos, netoli stalo. Tai dekoratyvinė puošmena – rankšluostinėje
kabančio rankšluosčio šluostymuisi paprastai nenaudodavo.
|
15.
Juos buvo įvairios ir savo forma, ir
puošyba. Daugiausia buvo puošiama priešakinė rankšluostinės lentelė,
o šoninės įvairiai profiliuojamos ir puošiamos negausiai.
Puošiamos keliais drožinėsimo būdais: kiaurapjūviu, reljefiniu
pjaustymu ir profiliavimu. Atskiri elementai būdavo skulptūriški.
|
16.
Puošybai buvo
naudojami panašūs motyvai kaip verpsčių ir prieverpsčių: trikampėlių,
dantukų, lankelių, pakabučių ir kt. Raštai
– geometrinių, augalinių, gyvūninių arba antropomorfinių motyvų.
Puošime sutinkame ir dangaus kūnų motyvų – segmentinė žvaigždė
ir saulė. Retesni gyvūnijos motyvai. Kai kada išpjaustomi
padarymo metai. Rankšluostinės
buvo dažomos aliejiniais dažais: raižytus ornamentus paryškindavo dažydami
įvairiomis spalvomis.
|