Atsakymai
|
1.
Siužetus meistrai ėmė iš bažnytinės
ikonografijos ir ją perkurdavo į savą, artimą
simbolinę ir meninę kalbą. Vieni iš kitų nusižiūrėdavo
temas, kompoziciją, atributiką. Nors ir laisvai
interpretuodami bažnytinį tipažą, dievadirbiai dažniausiai
laikydavosi ikonografinių atributų, kaip svarbaus faktoriaus
atpažįstant šventuosius.
|
2.
Ypatingas dėmesys skiriamas svarbiausiai
liaudies skulptūroje Kristaus figūrai ir reikšmingiausiems jo
gyvenimo įvykiams – krikštui, kryžiaus nešimui, mirčiai,
laidojimui. Matome Kristų Nazarietį, Nukryžiuotąjį,
Rūpintojėlį. Kristus vaizduojamas Pietos kompozicijoje.
|
3. Nazarietis
–
šis Jėzaus
Kristaus ikonografinis tipas ypač paplito lietuvių liaudies
skulptūroje. Joje Jėzus vaizduojamas stovintis, sukryžiuotomis
ir virve surištomis rankomis, ant galvos – erškėčių
vainikas. Tunika ilga, raudonos spalvos. Ant krūtinės škaplierius
arba kryželis, kartais – Kristaus monograma IHS.
|
4. Giliai
susimąstęs Rūpintojėlis į žmones dažniausiai
žvelgdavo iš pakelės koplytėlių. Jis visuomet vienas.
Kristus čia vaizduojamas sėdintis, dešine ranka parėmęs
galvą, apsirengęs ilgu raudonu rūbu arba nuogas, tik su
apsiaustu ir perjuostais klubais, jo galvą visada vainikuoja erškėčių
vainikas.
|
5. Iš
Marijos temų įspūdingiausia ir labiausiai paplitusi
„Pieta”, vadinama ir „Sopulingąja Dievo Motina”. Šioje
kompozicijoje Marija ant kelių laiko nuimtą nuo kryžiaus
gulintį Jėzų Kristų.
Trečias
pagal populiarumą Marijos siužetas – Marija Skausmingoji. Jis išplitęs
visoje Lietuvoje ir yra savitai originaliai interpretuojamas. Marija
Maloningoji labai mėgstama Žemaitijoje. Tradiciškai ji
vaizduojama stovinti, pamynusi pusmėnulį ir žaltį su
obuoliu nasruose. Iš nuleistų jos rankų delnų sklinda šviesa
– malonių spinduliai.
|
6. Tai
įvairūs globėjai, užtarėjai, turto saugotojai. Šv. Jonas Nepomukas,
šv.
Jonas Krikštytojas, šv. Rokas, šv. Izidorius, šv.
Jurgis, šv. Barbora, šv.
Florijonas, šv. Agota ir kt. Meistrai
šventuosius vaizdavo su įvairia simbolika.
|