Atsakymai

1. Siužetus meistrai ėmė iš bažnytinės ikonografijos ir ją perkurdavo į savą, artimą simbolinę ir meninę kalbą. Vieni iš kitų nusižiūrėdavo temas, kompoziciją, atributiką. Nors ir laisvai interpretuodami bažnytinį tipažą, dievadirbiai dažniausiai laikydavosi ikonografinių atributų, kaip svarbaus faktoriaus atpažįstant šventuosius.

2. Ypatingas dėmesys skiriamas svarbiausiai liaudies skulptūroje Kristaus figūrai ir reikšmingiausiems jo gyvenimo įvykiams – krikštui, kryžiaus nešimui, mirčiai, laidojimui. Matome Kristų Nazarietį, Nukryžiuotąjį, Rūpintojėlį. Kristus vaizduojamas Pietos kompozicijoje.

3. Nazarietis – šis Jėzaus Kristaus ikonografinis tipas ypač paplito lietuvių liaudies skulptūroje. Joje Jėzus vaizduojamas stovintis, sukryžiuotomis ir virve surištomis rankomis, ant galvos – erškėčių vainikas. Tunika ilga, raudonos spalvos. Ant krūtinės škaplierius arba kryželis, kartais – Kristaus monograma IHS.

4. Giliai susimąstęs Rūpintojėlis į žmones dažniausiai žvelgdavo iš pakelės koplytėlių. Jis visuomet vienas. Kristus čia vaizduojamas sėdintis, dešine ranka parėmęs galvą, apsirengęs ilgu raudonu rūbu arba nuogas, tik su apsiaustu ir perjuostais klubais, jo galvą visada vainikuoja erškėčių vainikas.

5. Iš Marijos temų įspūdingiausia ir labiausiai paplitusi „Pieta”, vadinama ir „Sopulingąja Dievo Motina”. Šioje kompozicijoje Marija ant kelių laiko nuimtą nuo kryžiaus gulintį Jėzų Kristų.

Trečias pagal populiarumą Marijos siužetas – Marija Skausmingoji. Jis išplitęs visoje Lietuvoje ir yra savitai originaliai interpretuojamas. Marija Maloningoji labai mėgstama Žemaitijoje. Tradiciškai ji vaizduojama stovinti, pamynusi pusmėnulį ir žaltį su obuoliu nasruose. Iš nuleistų jos rankų delnų sklinda šviesa – malonių spinduliai.

6. Tai įvairūs globėjai, užtarėjai, turto saugotojai. Šv. Jonas Nepomukas, šv. Jonas Krikštytojas, šv. Rokas, šv. Izidorius, šv. Jurgis, šv. Barbora, šv. Florijonas, šv. Agota ir kt. Meistrai šventuosius vaizdavo su įvairia simbolika.