Atsakymai

1. Keramika – viena seniausių taikomosios dekoratyvinės dailės šakų. Jos kilmė siekia priešistorinius laikus. Lietuvos teritorijoje moliniai indai buvo naudojami jau 4 tūkstantmetyje pr. Kr. iki 10 a. puodai buvo lipdomi rankomis, įspaudžiant ornamentą – nuo jo pobūdžio atskirų laikotarpių keramika ir gavo pavadinimus – šukelinė, virvelinė, brūkšniuotoji, grublėtoji.

2. 10 a. pr. Lietuvoje pradėtas vartoti rankinis žiedžiamas ratas.

3. Rankomis gerai išminkydavo molį. Ant tekėlo, kurį suko koja nuo savęs, būdavo formuojamas puodas. Šalia sukamo rato stovėjo indas su vandeniu, moliui padrėkinti. Gaminius, kuriuos padarydavo vasaros metu, džiovindavo pavėsyje, o žiemą – trobelėje ant lentynų, arčiau krosnies.
Indus glazūruodavo prieš degimą.

4. Degimo krosnis – deglyčia – būdavo lauke. Krosnies aukštis siekdavo 2 m., sienos daromos nedegtų plytų. Priešingose pusėse  ji turėjo dvi kūrenimo angas. Liepsna per dugno skyles siekdavo patį krosnies viršų. Puodus degdavo naktį, nes  tamsoje iš liepsnos spalvos matėsi, ar gaminiai jau išdegė. Tada užgesindavo ugnį, o angas užversdavo žemėmis ir palikdavo pamažu ataušti, kad nuo skersvėjo ar greito atšalimo indai nesusproginėtų.

5. Pagal paskirtį liaudies keramika skirstoma į tris grupes:
buitinę –  indai maistui gaminti, laikyti ir vartoti,
architektūrinę – įvairūs keraminiai pastatų elementai, kokliai,
dekoratyvinę – urnos, vazos, skulptūrėlės, švilpukai, žvakidės.

6. Vienus indus juosia duobučių, taškų, brūkšnelių, vingelių, trikampėlių, eglučių eilės, kitų – rozetės, įvijos. Lietuvių keramikoje vyravo neryškios spalvos. Aiškus siluetas, formos, raštų ir spalvų darnumas, gerai juntama medžiaga lemia liaudies keramikos meninę vertę.

7. Tinkamos keramikai žaliavos ne visur buvo, todėl molinius indus tausodavo. Suskilusius, o kartais ir naujus sutvirtindavo, apipindami medžio tošies juostelėmis. Jas vyniodavo įstrižai, todėl sudarydavo netaisyklingus rombus. Pasitaiko aklinai apipintų tošies juostelėmis indų.

8. Buitinių ir dekoratyvinių keramikos dirbinių puošimui buvo naudojama polichrominė tapyba. Dirbinių paviršius papuoštas raudonos, žalios, gelsvos, baltos spalvos glazūra.

9. Viena iš apvaliosios skulptūros apraiškų keramikoje – moliniai žaislai. Jiems būdinga laisvas modeliavimas, lakoniška, apibendrinta forma, išraiškingi siluetai. Švilpukai, kuriuos iš atlaidų ir mugių suaugusieji parveždavo vaikams: antelės, gaideliai, lapės, šuneliai, kiaulytės, ant žirgelio ar avino jojantys raiteliai. Kaimo puodžiai šiose mažose, paprastose skulptūrėlėse perteikė būdingas paukščių, gyvūnų savybes, suteikdami joms humoro.