Atsakymai

1. Margučių dažymo paprotys susijęs su pavasario švenčių apeigomis. Kiaušiniai buvo marginami Velykoms, Atvelykiui ir Jurginėms. Tautosaka byloja apie kiaušiniui teikiamą magišką galią.

2. Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio tautų, margučiai buvo gamtos pabudimo, gyvybės, derlingumo simboliai, o krikščionybės laikais – Kristaus prisikėlimo, žmogaus dvasinio atgimimo simboliai.

3. Iki 20 a. pr. kiaušiniai buvo dažomi daugiausia augaliniais dažais – svogūnų lukštais, beržų lapais, šieno pakratais, ąžuolo ar juodalksnio žievėmis. Naudojami įvairiausi žolynai, uogos, medžių žievė. Šiais dažikliais išgaudami rusvi, žalsvi, gelsvi atspalviai. 20 a. paplito ir sintetiniai anilino dažai. Jie ryškių, kontrastingų spalvų.

4. Dažniausios spalvos – įvairaus intensyvumo raudona, žalia, mėlyna, violetinė, ruda, juoda. Dažoma ir viena kuria nors spalva, toks kiaušinis paprastai vadinamas dažytiniu. Juoda spalva dažniausia – pagrindas. Vieni margučiai yra ryškių spalvų ir paprastų raštų, kuriuose dominuoja spalvos. Kituose spalvingumui teikiama antraeilė reikšmė, tuomet dominuoja raštai – vis sudėtingesni ir turtingesni. 

5. Marginami dvejopai: išskutinėjant raštus adata, skustuvu arba peiliuku viena spalva dažytų kiaušinių paviršiuose ir išrašant raštus ant kiaušinio karštu vašku, naudojant pagaliuką arba smeigtuką.

6. Nudažyti, dažuose išvirti kiaušiniai išskutinėjami peiliuku įvairiais raštais. Puošiant margutį skutinėjimo būdu, raštas dažniausiai smulkus, ažūrinis, linijos – grafiškos, kampuotos. Kartais tie raštai išplėtojami ir tampa puikiu grafišku marginiu, tiesiog grafikos kūriniu.
Jų ornamentų detalės ir kompoziciniai deriniai pasikartoja skrynių tapyboje, audinių raštuose, medžio raižiniuose, metalo papuošaluose, keramikos ornamentų motyvuose. 

7. Raštas dengiamas vašku, paskui kiaušinis nudažomas. Norint gauti įvairiaspalvį raštą, paviršius keletą kartų dengiamas vašku ir dedamas į dažus, pradedant šviesiausia ir baigiant tamsiausia spalva. Marginant vašku vyrauja geometrinis ornamentas. Raštai sudaromi iš taškų ir į vieną galą plonėjančių brūkšnelių, primenančių pailgą lašą. Iš šių dviejų elementų dėliojami įvairiausi raštai. Raštai į kompozicijas jungiami taškais ir vingeliais.

8. Raštai sudaromi iš buvusių tolimoje praeityje prasmingų geometrinių ženklų ir simbolių. Įvairiausių ženklų margučiuose vartojama daug. Tai saulutės, kryžiukai, spiralės, žalčiukai, žiedeliai, dantukai, eglutės, paukščio pėdelės, rūtelės ir kt.
Darniai komponuojami taškeliai, brūkšneliai, lankeliai, vingeliai, trikampėliai, rombeliai, kryželiai sukuria dangaus šviesulių įvaizdžius – nesuskaičiuojamas saulučių ir žvaigždučių variacijas. 
Ritmiškai pasikartodami besivyniojantys apie kiaušinį žalčiukai, gyvatukės, ragai, išryškina kiaušinio ovalą. Pirmapradžiai simboliai supynė su vėlesniais – augalijos, paukščių motyvais.

9. Labai dažna marginimo technika – batika, tam didelių įgūdžių nereikia. Imama svogūnų lukštų, žemuogių lapelių, kaspinėlių ir pan. Jais apdėliotas kiaušinis suvyniojamas į skudurėlį, apvyniojamas siūlais ir verdamas dažuose.

10. Naujausi, liaudiškų tradicijų neturintys margučių puošimo būdai – spalvinimas specialiais, labai intensyvių tonų lakais, lipdukų klijavimas.

11. Margučiais ne tik puošiamas švenčių stalas, jie dovanojami svečiams ir artimiesiems, dažniausiai vaikams. Margučiais keičiamasi, jie daužiami, ritinėjami. Su kitomis dovanomis juos renka lalauninkai. Populiarūs daužimo ir ridenimo žaidimai.