Atsakymai

1. Gotikinis stilius - brandžiojo ir vėlyvojo viduramžių laikotarpio Europos architektūros ir dailės stilius. 
Atsirado po romanikos ir gyvavo 12-14 a. 
Susiformavo Prancūzijoje, iki 16 a. paplito po kitas Vakarų Europos kultūriniam sluoksniui priklausančias šalis.

2. Amatų ir prekybos augimas paskatino miestų plėtotę. Miestus, kurie kūrėsi prie vandens kelių, valdovo pilies ar vienuolyno, juosė gynybiniai įtvirtinimai. Stichiška statyba ir vietos stoka dažnai lėmė netaisyklingą, ankštą apstatymą. Būstai ręsti net iki 4-5 aukštų. Saugantis gaisrų, vis dažniau vengta medžio, taikytas akmens arba plytų mūras. 

3. Atsirado naujos paskirties pastatų rūšys: amatininkų cechų ir pirklių gildijų namai, prekybos halės. 
Miesto centre statyta rotušė ir katedra.

4. Skiriami trys gotikos etapai: ankstyvasis (12 a. II pus.-13 a. pr.); brandusis (13 a. vid.-14 a. pab.); vėlyvasis (14 a. pab.- 15 a.). Kiekvienoje šalyje gotika įgijo savitų bruožų. Pvz., Prancūzijoje susiklostė vadinamas spindulinis stilius, liepsnojanti gotika, Anglijoje – ankstyvasis anglų stilius, dekoracinis stilius, statmeniškasis stilius.

5. Gotikos bažnyčios – lotyniškojo kryžiaus plano 3 arba 5 navų bazilikos (vėliau – haliniai pastatai) su erdvia presbiterija, apjuosta deambulatorijumi ir apsidolių vainiku. Stulpai, nerviūros, kontraforsai ir arkbutanai sudarė “griaučius”, kurie galėjo stovėti patys savaime. Todėl siena prarado laikančios konstrukcijos paskirtį.
Kontraforsai ir arkbutanai jų išorei teikia savitumo. Fasade – du bokštai.

6. Susiformavo būdingi architektūriniai ir puošybiniai elementai (giluminis portalas, rožė, vimperga, pinaklis, kryžiažiedis, pumpuras, masverkas).

7. Smailiaarkiai langai buvo puošiami vitražais. 
Puošyba pabrėžė bažnyčios architektoniką, vaizdavo Šventojo Rašto scenas, atspindėjo laikotarpiui būdingą visatos sandaros supratimą. 

8. Vėl atsirado apvalioji skulptūra. Didelė dalis skulptūrų buvo susijusi su architektūra: figūros rėmėsi į sieną. Tai aukštos, lieknos, grakščios, ilgais klostytais drabužiais figūros. Apvalioje (dažnai medinėje) skulptūroje – naujos temos: Dievo Motina su kūdikiu Jėzumi, Kristaus kentėjimai.

9. Bažnyčiose sumenko freskų reikšmė. Pradėjo sparčiai plėtotis altorių tapyba. Tapyboje vyravo plokščių paveikslai (molbertinė tapyba). Rutuliojosi knygų tapyba, pvz., valandų maldynų apipavidalinimas.