van Gogas, Vincentas   (van Gogh, Vincent;1853-1890 m.)

Olandų tapytojas, šiuolaikinės, moderniosios tapybos pradininkas.
Pastoriaus sūnus, iš pradžių dirbo dailės komersanto padėjėju, paskui studijavo teologiją ir buvo pasaulietinis pamokslininkas.
9-to dešimtmečio viduryje nutapė savo pirmuosius aliejinius paveikslus, vaizduojančius gimtinės žmones.
Tamsiomis spalvomis kurdamas nykią atmosferą tapė skurdaus valstiečių gyvenimo vaizdus.
Trumpai lankęs Briuselio akademiją bei pasimokęs pas pusbrolį, van Gogas išmoko tapyti savarankiškai.
1886-88 m. praleido pas brolį Teo (Theo) Paryžiuje, ten užmezgė ryšius su avangardizmo dailininkais; susipažino su Gogenu ir A.Tulūz-Lotreku. Impresionizmo įtakoje van Gogo paveikslai pašviesėjo. Jis nutapė miesto vaizdų, peizažų, natiurmortų ir portretų.
1888 m. vasario mėn. apsigyveno Arlyje. Ten prasidėjo vaisingiausias jo kūrybos laikotarpis, jis surado naują stilių. Nuo tol dailininkas visą dėmesį sutelkė į spalvas, kurias perkeldavo ant drobės greitu ir lengvu potėpiu. Spalvos pasodrėjo, nušvito.
Van Gogo pakviestas į Arlį atvyko Gogenas.
Susiginčijęs su juo van Gogas, ištiktas nervinio priepuolio, nusipjovė ausį. 1889 m. po paskesnių priepuolių jis buvo paguldytas į Sen Remi ligoninę. Nepaisydamas ligos, van Gogas Arlyje karštligiškai vieną po kito tapė paveikslus, kuriuose vaizdavo Provanso peizažą, laukus, medžius, pievas, miesto vaizdus.
Prie kai kurių motyvų, kaip „Langlua tiltas” („Le pont de Langlois”), grįždavo po keletą kartų. Van Gogas neatsisakė tapybos ir būdamas Sen Remi, bet kūrybos tarpsniai kaitaliojosi su priepuoliais.
1890 m. gegužės mėn. jis persikėlė į Overą prie Uazos. Ten sukūrė nemažai paveikslų, kurių neramus potėpis ir ryškios spalvos padarė jį ekspresionizmo pirmtaku.
1890 m. liepą van Gogas mėgino nusižudyti ir po dviejų dienų mirė.
Kūriniai: „Tiltas Arlyje” (1888 m.); „Kavinė naktį” (1888 m.); „Saulėgrąžos” (daug variantų); „Autoportretas” (1888-89 m.); „Žvaigždėta naktis” (1889 m.)