Botičelis, Sandras (Botticelli, Sandro, tikr. Alessandro di Mariano Filipepi, 1444/45-1510 m.)

Italų tapytojas, žymiausias ankstyvojo renesanso atstovas.
Išmokęs auksakalio amato, Botičelis buvo Fra Filippino Lippi mokinys. Florencijoje dirbo pagal gausius Medici ir kt. žymių šeimų užsakymus. 1480 m. persikėlė į Roma; ten su kitais buvo atsakingas už freskas, popiežiaus Siksto IV užsakymu kuriamas Siksto koplyčiai.
Apie 1500 m. nutapė savo paskutinį paveikslą „Jėzaus gimimas". Veikiausiai Savonarolos sudeginimas (1498 m.) (Botičelis buvo jo mokymo šalininkas) paskatino jį mesti tapybą.
Botičelui teikė įkvėpimo A.Palajuolo (A. Polaiuolo) ir Verokjo kūryba, bet ilgainiui jis išsiugdė savitą stilių, išreikštą aiškiomis linijomis ir ryškiai stilizuotomis formomis.
Jo kūrybą sudaro gausybė alegorinių ir antikos mitologijos paveikslų, portretų, šventųjų atvaizdų ir biblijinių siužetų, be to, Dantės „Dieviškosios komedijos” iliustracijos.
Kadangi yra datavęs tik vieną savo paveikslą, nuoseklus jo kūrybos chronologizavimas neįmanomas. Kūriniai: „Narsa” (1470 m.); „Išminčių pagarbinimas” (~ 1477 m.); „Pavasaris” (apie 1478); „Veneros gimimas” (apie 1485); „Apelio šmeižtas” (~1495 m.); „Jėzaus gimimas” (~ 1500 m.).