Piteris Paulius Rubensas (Rubens, Peter Paul, 1577-1640 m.)

Flamandų tapytojas, žymiausias tenykščio baroko atstovas.
Išaugęs iš Nyderlandų romantizmo tradicijos, pirmojoje kūrybos fazėje Rubensas buvo persiėmęs italizuotu manierizmu.
Savitą stilių atrado apsigyvenęs Italijoje (1600-08 m.). Mantujoje, būdamas kunigo Vincenzo I Gonzagos rūmų dailininku, nutapė trijų dalių altorinį paveikslą jėzuitų bažnyčiai (1604-06 m.).
Vėliau, kunigaikščio siųstas, iškeliavo į Romą ir Ispaniją. Grįžęs į Olandiją sparčiai kilo – pasidarė didelės dirbtuvės vadovu, diplomatu kunigų rūmuose Prancūzijoje, Ispanijoje ir Anglijoje; galop tapo žymiausiu tų laikų tapytoju.
1609 m. vedė Isabellą Brant. Paveikslas „Dailininkas su žmona sausmedžio paunksnėje” (1609-10 m.) buvo jo vestuvinė dovana.
Maždaug iki 1620 m. susiformavo būdingas Rubenso stilius, kurio požymiai – gyvybe trykštančios figūrų formos, aistringi judesiai ir vaiskios spalvos. Itin mėgo tapyti putlius nuogų moterų kūnus.
Iš pradžių dominavę šviesotamsos kontrastai ilgainiui užleido vietą ramesniam apšvietimui.
Paveikslų tematika – mitologinės, istorinės ir religinės scenos, medžioklės ir kovų vaizdai, portretai ir peizažai.
Rubensas buvo vienas iš labiausiai pripažintų savo laiko tapytojų, garsus diplomatas. Kūrė aristokratų šeimoms, perėmė šio visuomenės sluoksnio manieras, buvo labai išsilavinęs, turtingas, turėjo daug sekėjų ir gerbėjų.
Jo dirbtuvėje, be mokinių A. van Deiko (A. van Dyck), dirbo ir daug savarankiškų meistrų, kurie specializavosi tapyti tam tikrus Rubenso paveikslų motyvus (gamtovaizdžius, gyvūniją, stafažą); čia dirbo Snaidersas (Snyders), Udenas, Wildensas, de Vosas ir kt.
Vėlesni, net paties Rubenso pasirašyti paveikslai nėra jo nutapyti visai savarankiškai. Šiais laikais manoma esant maždaug 500 „tikrų” Rubenso drobių, sukurtų be niekieno pagalbos.
Po 1630 m. Rubensas, vis labiau traukdamasis iš visuomenės gyvenimo, leido dienas savo Steno pilyje netoli Antverpeno („Peizažas su Steno pilimi”, 1636 m.).
Jo išmokslinti vario raižytojai, vadinami Rubenso raižytojai, rūpinosi jo kūrinių grafinių kopijų platinimu visoje Europoje, todėl jie padarė didžiulį poveikį amžininkams ir būsimų kartų dailininkams.
Kiti žymūs kūriniai: „Kryžiaus pakėlimas” (1610-11 m.); „Ėmimas nuo kryžiaus” (1612-14 m.); „Didysis Paskutinis teismas” (1615-16 m.); „Leukipo dukterų pagrobimas” (1615-20 m.); „Pasmerktųjų kritimas į pragaro liepsnas” (1618-20 m.); „Amazonių mūšis” (1615­20 m.); „Begemoto ir krokodilo medžioklė” (1615-16 m.); „Marijos Mediči gyvenimo” paveikslų ciklas (1621-25 m.); „Šv. Ildefonso altorius” (1630-32 m.); „Elena Formen su kailiniu apsiaustu” (apie 1638 m.).