Bočonis, Umbertas (Boccioni, Umberto; 1882-1916 m.)

Italų futurizmo tapytojas, skulptorius ir meno teoretikas. 1897 m. baigęs inžinerijos studijas, Bočonis lankė Romos akademiją. 1900 m. susidraugavo su būsimaisiais futuristais G. Severiniu ir Dž. Bala. Paryžiuje iš pradžių domėjosi impresionizmu ir P.Sezano (P.Cėzanne) kūryba. 1909 m. prisijungė prie futuristų, susibūrusių apie Matinetį (Marinetti) Milane, ir pasidarė žymiu jų teoretiku. Po poros metų susižavėjo kubizmu; jis darė įtakos jo futuristiniams sumanymams. Bočonio meno siekis – dinamiškai perteikti judesį tiek tapyboje, tiek skulptūroje. Šią nuostatą jis kėlė ir 1914 m. pasirodžiusiame teoriniame traktate „Futuristinė tapyba ir skulptūra" („Pittura e scultura futurista"). Labiausiai jį traukė minios ir miesto triukšmo tema („Gatvė veržiasi į namus", 1911 m.). Bočonio skulptūrų tėra tik nuotraukos, jų pačių beveik neišliko. Kiti kūriniai: „Futbolininko dinamizmas" (1913 m.); „Vienkartinės formos erdvės tęstinume" (1913 m.).