I


Idealus peizažas – tapytas ne iš natūros, o iš vaizduotės, atsirado 17 a., ypač paplitęs klasicizmo epochoje.

Ideograma – sutartinis ženklas arba simbolis (piešinys, skaičius, raidė), žymintis tam tikrą sąvoką.

Ikona – religinės tematikos molbertinės tapybos kūrinys, vaizduojantis šventuosius arba Biblijos scenas Rytų krikščionių bažnyčioje.

Ikonografija – sistemingas kurio nors siužeto ar asmens vaizdavimo, atvaizdų tyrinėjimas ir aprašymas, jų prasmės simbolikos atributų aiškinimas; griežtai nustatytos tam tikro siužeto arba asmens vaizdavimo taisyklės. Viduramžių religinės tematikos mene dailininkas turėjo griežtai sekti ikonografiniais pavyzdžiais.

Ikonostasas – paveikslais puošta siena priešais Rytų krikščionių bažnyčios altorių.

Iliuminacija – spalvotas piešinys ar inicialas, kuriuo puoštos viduramžių rankraštinės knygos.

Iliuzija – tikrovės imitacija dailės kūrinyje, sukurianti trimatį realių daiktų vaizdą ir erdvės įspūdį.

Iliuzionizmas – regimojo pasaulio imitacija dailės kūrinyje. Siekiama sukurti pavaizduotų daiktų ir erdvių tikroviškumo įspūdį. Pasitelkiami perspektyvos, šviesos, spalvos, faktūros efektai.

Impresionizmas – 19 a. pab. meno kryptis, atsiradusi kaip priešprieša saloniniam akademizmui. Būdinga akimirkos įspūdžio fiksavimas, apšvietimo ir spalvos niuansų akcentavimas, plenerinė tapyba.

Improvizacija – meno kūrinių kūrimas iš anksto nepasirengus.  

Informel arba tašizmas – Vakarų Europos modernistinės tapybos kryptis, abstrakčiojo ekspresionizmo atmaina. Informel dailininkai vertino intuityvią ir spontanišką raišką: veržlų potėpį, gryną spalvą, kontrastingą paveikslo faktūrą.

Inicialai – asmenvardžio (vardo ir pavardės) pirmosios raidės; puošnios, dažnai kito šrifto ir spalvos rankraštinio arba spausdinto teksto ar jo dalies pirmosios raidės.

Inkrustacija – taikomosios dekoratyvinės dailės dirbinių puošybos technika – vienos medžiagos įterpimas į kitos medžiagos paviršių.

Inkvizicija – katalikų bažnyčios teisinis politinis institutas kovai su bažnyčios priešais ir eretikais.

Instaliacija – erdvinė kompozicija iš įvairių buities daiktų, pramonės gaminių, gamtos objektų, sukurta konkrečiai erdvei.

Intarsija – medinių dirbinių dekoratyvinė inkrustacija kitos spalvos medžio ar kitos medžiagos intarpais.

Interjeras – pastato vidaus sutvarkymas; jo vaizdavimas tapyboje.  

Invairomentas (angl. environment – aplinka), šiuolaikinio meno rūšis: stambios daugianarės erdvinės kompozicijos. Kitaip aplinkos menas. Įvairūs objektai ir medžiagos išdėstomi dailininko nuožiūra (dažnai taip kaip hepeninge) ir derinami su tapyba ir plastika.

Ispaniškasis stilius – baroko stiliaus pavadinimas Amerikoje.

Istorinis žanras – dailės žanras, vaizduojantis istorinius įvykius ir asmenybes. Šiuose kūriniuose stengiamasi įamžinti reikšmingus įvairių tautų praeities, kai kada dabarties įvykius, pavaizduoti nacionalinės kovos momentus, liaudies ir istorinių asmenybių veiklą.


atgal