I
Idealus peizažas –
tapytas ne iš natūros, o iš vaizduotės, atsirado 17 a., ypač paplitęs
klasicizmo epochoje.
Ideograma
– sutartinis ženklas
arba simbolis (piešinys, skaičius, raidė), žymintis tam tikrą sąvoką.
Ikona – religinės tematikos
molbertinės tapybos kūrinys, vaizduojantis šventuosius arba Biblijos scenas
Rytų krikščionių bažnyčioje.
Ikonografija – sistemingas
kurio nors siužeto ar asmens vaizdavimo, atvaizdų tyrinėjimas ir aprašymas,
jų prasmės simbolikos atributų aiškinimas; griežtai nustatytos tam tikro
siužeto arba asmens vaizdavimo taisyklės. Viduramžių religinės tematikos
mene dailininkas turėjo griežtai sekti ikonografiniais pavyzdžiais.
Ikonostasas – paveikslais
puošta siena priešais Rytų krikščionių bažnyčios altorių.
Iliuminacija – spalvotas
piešinys ar inicialas, kuriuo puoštos viduramžių rankraštinės knygos.
Iliuzija – tikrovės
imitacija dailės kūrinyje, sukurianti trimatį realių daiktų vaizdą ir erdvės
įspūdį.
Iliuzionizmas – regimojo
pasaulio imitacija dailės kūrinyje. Siekiama sukurti pavaizduotų daiktų ir
erdvių tikroviškumo įspūdį. Pasitelkiami perspektyvos, šviesos, spalvos,
faktūros efektai.
Impresionizmas – 19 a. pab.
meno kryptis, atsiradusi kaip priešprieša saloniniam akademizmui. Būdinga
akimirkos įspūdžio fiksavimas, apšvietimo ir spalvos niuansų akcentavimas,
plenerinė tapyba.
Improvizacija – meno kūrinių
kūrimas iš anksto nepasirengus.
Informel arba tašizmas – Vakarų Europos modernistinės tapybos kryptis, abstrakčiojo
ekspresionizmo atmaina. Informel dailininkai vertino intuityvią ir spontanišką
raišką: veržlų potėpį, gryną spalvą, kontrastingą paveikslo faktūrą.
Inicialai – asmenvardžio
(vardo ir pavardės) pirmosios raidės; puošnios, dažnai kito šrifto ir
spalvos rankraštinio arba spausdinto teksto ar jo dalies pirmosios raidės.
Inkrustacija – taikomosios
dekoratyvinės dailės dirbinių puošybos technika – vienos medžiagos įterpimas
į kitos medžiagos paviršių.
Inkvizicija – katalikų bažnyčios
teisinis politinis institutas kovai su bažnyčios priešais ir eretikais.
Instaliacija – erdvinė
kompozicija iš įvairių buities daiktų, pramonės gaminių, gamtos objektų,
sukurta konkrečiai erdvei.
Intarsija
– medinių
dirbinių dekoratyvinė inkrustacija kitos spalvos medžio ar kitos medžiagos
intarpais.
Interjeras – pastato
vidaus sutvarkymas; jo vaizdavimas tapyboje.
Invairomentas (angl. environment – aplinka), šiuolaikinio meno rūšis: stambios
daugianarės erdvinės kompozicijos. Kitaip aplinkos menas. Įvairūs objektai
ir medžiagos išdėstomi dailininko nuožiūra (dažnai taip kaip hepeninge) ir
derinami su tapyba ir plastika.
Ispaniškasis stilius –
baroko stiliaus pavadinimas Amerikoje.
Istorinis žanras
– dailės
žanras, vaizduojantis istorinius įvykius ir asmenybes. Šiuose kūriniuose
stengiamasi įamžinti reikšmingus įvairių tautų praeities, kai kada
dabarties įvykius, pavaizduoti nacionalinės kovos momentus, liaudies ir
istorinių asmenybių veiklą.