N
Nabis – 19 a. pab. – 20 a. pr. Paryžiaus dailininkų grupuotė. Siekė sintetiškos ir dvasingos plastinės formos, praturtintos vidinėmis simbolinėmis prasmėmis. Kūriniai spalvingi, dekoratyvūs, ornamentiški, stilizuoti.
Narteksas
– ankstyvųjų
krikščionių bazilikos dalis: dengtas prieangis su portiku, skirtas
atgailautojams.
Natiurmortas
–
tapybos, kai kada grafikos kūrinys, vaizduojantis dažniausiai negyvus daiktus,
nuskintus vaisius, gėles, medžioklės ar kitokius daiktus. Kai kada
vaizduojami ir gyvi vabzdžiai, paukščiai, žvėrys bei žmonės, papildantys
pagrindinį motyvą.
Natūra
– materiali
tikrovė; žmogus, peizažas, įvairūs daiktai - dailininko kūrybos objektai.
Natūralizmas
– 19
a. antrosios pusės meno kryptis. Dailėje savarankiška kryptimi nepasireiškė.
Būdinga tikslus ir skrupulingas tikrovės kopijavimas, nekūrybingas sekimas
gamta.
Naujasis
daiktiškumas
– 1919-33 vokiečių
dailininkų judėjimas. Pasižymėjo idėjinių ir stilistiniu prieštaringumu.
Juos vienijo susidomėjimas daiktine tikrove ir tradicinėmis meninės išraiškos
priemonėmis.
Nava
–
iš pradžių
graikų šventyklos vidus, vėliau – krikščionių bazilikoje išilgine kolonų
eile atskirta dalis.
Nazarėnai
– 19 a.
I pus. vokiečių ir austrų tapytojų sambūris. Kūriniams būdinga Biblijos,
renesanso veikalų tematika, religinis misticizmas, stilizacija, eklektika ir
miesčioniškas skonis.
Nekropolis
–
antikinės graikų ir romėnų kapinės.
Neogotika
–
architektūros ir dailės kryptis, pagrįsta gotikos architektūros ir dailės
palikimu. Būdingas laisvas gotikinių formų ir konstrukcijų taikymas.
Neoimpresionizmas
–
19 a. 9-to dešimtmečio prancūzų tapybos kryptis. Remdamiesi optika, spalvų
suvokimo fiziologija bei psichologija siekė impresionizmo tapybai suteikti
mokslinį pagrindą. Dailininkai taikė savitą tapybos būdą – puantilizmą.
Neoplasticizmas – 20 a. 2-3 dešimtmečių modernistinės dailės
ir architektūros kryptis. Kilo iš kubizmo, artima konstruktyvizmui. Pasižymėjo
konceptualumu, simboliniu turiniu.
Neoromantizmas
– 19
a. pab. – 20 a. I pus. Menininkų judėjimas. Gaivinti romantizmo principai.
Siejosi su nacionalinės savimonės brendimu.
Neostiliai
– 19 a.
– 20 a. pr. Architektūros ir dailės kryptys, eklektikos apraiškos. Remtasi
istorizmo principu. Programiškai taikytos praeities stilių išraiškos priemonės.
Pagal istorinius prototipus skiriami šie neostiliai: neoromanika, neogotika,
neorenesansas, neobarokas, neoklasicizmas.
Nerviūra
–
konstrukcinis arba dekoratyvinis architektūros elementas; išsikišusi
profiliuota skliauto briauna, būdinga gotikai.
Nerviūra
(briauna)
– skliauto plokštumų susikertančiose vietose tarp atskirų strėlinių
skliautų išsikišanti arkinė juosta.
Nerviūrinis
(briaunotasis) skliautas – briaunomis sustiprintas skliautas.
Nimfa
– moters
pavidalo gamtos dievybė graikų mitologijoje.
Niša – įdubimas sienoje.
"Niujorko mokykla" – abstrakčiojo ekspresionizmo pakraipa JAV tapyboje. Kūriniai didelių
formatų, monumentalių, ekspresyvių formų.