Atsakymai

1. Kalta geležis 13-19 a. plačiai naudota baldų puošyboje, kelioninėms ir kraitinėms skrynioms, įvairiems memorialiniams paminklams. 
Ypač turtingo ornamento bei išraiškingo silueto yra 17-20 a. pr. liaudies dekoratyviniai metalo dirbiniai – durų, langų, skrynių apkaustai, spynos, vartai ir t.t. 

2. Tarp lietuvių liaudies mažosios architektūros paminklų svarbią vietą užima kalvių dirbti geležiniai kryžiai – geležinės viršūnės. Geležinėmis viršūnėmis buvo puošiami koplytstulpiai, stogastulpiai, koplytėlės, kryžiai, šventorių bei kapinių vartai. 
Tai ne tik puikūs kalvystės pavyzdžiai, bet ir ikikrikščioniškus laikus menančios formos ir simboliai.

3. Čia susipina saulės spinduliai, pusmėnuliai, žalčiai, augalai. Šie motyvai aptinkami buities daiktuose, tekstilėje, balduose. Liaudies kalviai dirbo kartu su liaudies architektais, meistrais statytojais. 

4. Viršūnės, kaip ir kiti geležies dirbiniai, buvo kalamos paprasčiausiais įrankiais. Kalviai naudojo plokščias geležies juostas, apvalaus ar keturkampio skerspjūvio geležies strypus, geležies skardą. Įkaitinta kalvės žaizdre geležis buvo įvairiai apdorojama: kalama, plojama, tempiama, skeliama, sukama, lenkiama, kertama.
Viršūnes kalviai formuodavo iš atskirų detalių, kurios būdavo kalvišai suvirinamos arba sukniedijamos. 
Antkapiniai geležiniai kryžiai daugiausia būdavo kaltiniai.

5. Kaltiniai antkapiniai kryžiai grupuojami pagal ornamentiką arba pagal konstrukciją. Tokie kryžiai pagal jų konstrukciją ir puošybos būdą skirstomi į du pagrindinius tipus – vienastiebius ir dvistiebius. Abiejų tipų kryžiai yra gausiai ir išradingai puošiami geležies išraitymais. Skiriasi tik jų puošybos elementų išdėstymas ir jų bendra kompozicija.