Atsakymai

1. Ornamentais išpuošti liaudies architektūros statiniai, kryžiai, medžio drožiniai, geležies dirbiniai, baldai, moliniai indai, audiniai, drabužiai, juostos, margučiai. 

2. Manoma, kad ornamentas atsirado iš konkrečių realistinių vaizdų, juos stilizuojant, supaprastinant. Ornamentas sudaromas ritmiškai pakartojant tam tikrus elementus. Lietuvoje sutinkami įvairūs raštai. Dažnai jie atėję iš gamtos ir virtę atskirais simboliais.

3. Būdingiausi ir seniausi lietuvių liaudies ornamentų simboliai: taškas, trikampis, rombas, apskritimas, segmentinė žvaigždė, kryžius, svastika, pasaulio medis.

4. Segmentinė žvaigždė (šešiakampė žvaigždė) – saulės simbolis. Ji užima pagrindinę vietą lietuvių liaudies ornamente. Ja puošiami rakandai, prieverpstės, kultuvės, architektūra. Tai yra vienas seniausių pasaulyje saulės ir šviesos simbolių. Žemaitijoje dažnai segmentinė žvaigždė virš koplytėlių atstodavo kryžių.

5. Kryžius. Magiškas ir religinis simbolis, ornamento motyvas. Atsirado pirmykštėje bendruomenėje kaip ugnies simbolis. Jis būdingas daugeliui senųjų kultūrų. Nuo 4 a. tapo krikščionių tikėjimo simboliu. Kryžius labai paplitęs lietuvių medžio raižiniuose ir audiniuose, jų ornamentuose. Ypač gražūs kryžiai iš kalto metalo su saulės, mėnulio, žvaigždžių ir žalčių motyvais.

6. Pasaulio medis - pasaulio stulpas. Būdingas daugelio pasaulio tautoms. Pasaulio medis jungia atskirus pasaulius: medžio viršuje – dangaus šviesuliai, kamienas – žemė, šaknys – požemis. Lietuvių Pasaulio medžio prototipu buvo uosis, pušis, ąžuolas. Dailėje šis medis vaizduojamas apsuptas paukščių, žalčių, dangaus šviesulių, žiedų. Jį sergsti iš šonų ožiai, elniai, gulbinai.