Grafika (gr. graphikos – užrašytas, nupieštas). Grafikos sąvoka vartojama plačiąja ir siaurąja prasme.

1. Kaip visų piešimo technikų (piešinių) ir jomis atliktų kūrinių bendras apibūdinimas. 

2. Kaip meninės spausdintinės grafikos apibūdinimas. Pastaroji, tai raižytų ir ėsdintų piešinių antspaudai. Grafikos sričiai priskiriamas ir meninis šriftas. Grafika, tai vaizduojamosios dailės šaka, kurioje taikomos įvairios piešinio tiražavimo technikos. Svarbiausios grafikos meninio vaizdo kūrimo priemonės yra kontūrinė linija, juodų ir baltų dėmių deriniai, štrichas, medžiaga, ant kurios piešiama arba spausdinama (baltas arba spalvotas popierius, kartonas, kai kada audinys). Piešinys kuriamas pieštuku, plunksna, tušu, sangvinu, sepija – tai unikalūs grafikos kūriniai. Atvirkščias piešinio vaizdas raižomas (raižymas), ėsdinamas (ėsdinimas) metalo, medžio, linoleumo, akmens plokštėje. Nuo nuteptos dažais spaudos formos gaunamas atspaudas – kūrinys. Atspaudus daro pats dailininkas arba raižytojas. Kūriniai gali būti dauginami mechaniniu arba fotomechaniniu būdu.

A.Diureris Adomas ir Ieva. 1504	Z.Inčirauskienė  „Torah". Kaligrafija, aplikacija. 2002	A.Matisas. Dainininkių eskizas. 1938

Grafikoje taikomos įvairios technikos, bei raižymo įrankiai.

Pagal paskirtį grafika būna: lakštinė, knygų, reprodukcinė, taikomoji. Taikomajai grafikai kartais priskiriama ir knygų apipavidalinimas bei iliustracijos, plakatas bei ekslibrisas.