ROMĖNŲ MENAS – tai Romos valstybės menas nuo 5 a. pr. Kr. iki imperijos žlugimo 5 a. 

 

Romėnų menas formavosi veikiamas etruskų ir graikų helenistinio meno. Tik valdant Augustui (1 a.) atsirado savitas imperinis menas, šlovinantis imperatorių ir jo artimuosius. Tačiau visą šį laikotarpį buvo juntama graikų meno įtaka.

 

Pompėjos forumas

     
Adriano vila

 

Koliziejus. Roma

 

 

Senovės Romos dailės raida skirstoma į du etapus. 

Romos respublikos laikotarpiu (1 a. pr. Kr. - 1 a.) išryškėjo realistinė  (būdinga skulptūriniam portretui) ir idealizuojamoji (mėgdžiojanti senovės graikų meno pavyzdžius) kryptys. 
Romos imperijos laikotarpis (1-5 a.) pasižymėjo architektūros ir technikos pasiekimais: tiesti keliai, statyti tiltai, akvedukai, visuomeniniai pastatai (termos, cirkai, amfiteatrai), imta taikyti naujas statybines medžiagas bei konstrukcijas.

 

Šiuolaikinis forumo vaizdas nuo Kapitolijaus kalvos. Roma. 

Romėnų architektūrai būdingi monumentalūs statiniai: rūmai, šventyklos, forumai, teatrai ir termos. Jos naujovės – triumfo arkos ir pergalės kolonos.

 

  

Trajano kolona.
Apie 114 m.

 

Nuo 3 a. pr. Kr. pab. vis didesnę reikšmę įgauna pasaulietiniai statiniai (vilos, daugiaaukščiai nuomojami namai).  
Nuo 2 a. pr. Kr. medinių bei molinių plytų statinius pradėjo keisti monumentalūs akmeniniai pastatai. Reprezentaciniuose pastatuose pirmenybė buvo teikiama marmurui.

Karakalos pirtys (termos). Rekonstrukcija.

 

Jonėninė Portūno šventykla Romoje. 1 a.

Pagrindinė šventyklos forma buvo iš etruskų perimta, ant podiumo užkelta šventykla, turinti tik vieną paradinę pusę bei papuošta gausiomis terakotinėmis dekoracijomis.

Romos Panteono interjeras. Apie 120 m.

 

   

 

Svarbiausiais ir lemiamas atradimas – į betonavimą panaši liejamos statybos technika, naudota nuo 2 a. pr. Kr. pab., kuri leido skliautais perdengti milžiniškas patalpas. 
Pompėja

 
 

Prie to prisidėjo ir patobulinta plytinės statybos technika, pravertusi statant inžinierinius įrengimus (akvedukus, tiltus). 

Pon diu Garo akvedukas. Prancūzija. Nimas. Apie 20 m.

Romėnų architektūrai būdingas ašinis ir simetriškas pastato dalių išdėstymas. 

Panteonas. Roma
Į puslapio pradžią

Atgal

Savitų svarių laimėjimų buvo pasiekta portreto srityje: jau nuo 1 a. pr. Kr. buvo kuriamos portretinės statulos, daugiausia biustai. Jie pasižymėjo tobulu portretiniu panašumu. Valdant Augustui, portretai įgijo vieningą meninę išraišką; buvo sukurtas oficialus idealizuotas imperatoriaus portreto tipas.

Imperatorius Adrianas

Imperatorius Markas Aurelijus

 

 

 

Imperatorius Augustas. Apie 20 m. pr. Kr.

 

Svarbiausių laimėjimų romėnai pasiekė architektūros ir urbanistikos srityje, taip pat reljefo ir portreto plastikoje.

 

 

 

Taikos altorius (Ara Pacis) skirtas pergalingam imperatoriaus Augusto sugrįžimui 13 m.

Į puslapio pradžią

Atgal

 

Maksencijaus ir Konstantino basilika  Pompėjos amfiteatras
Romos Koliziejus Adriano vila 118-138 m.

 

 

Romėnų apvalioji skulptūra iš esmės buvo graikų pavyzdžių kopijos ar bent jau kuriama pagal graikų pavyzdžius. Nuo 3 a. pr. Kr. graikų skulptūros buvo importuojamos; didžiosios romėnų kopijavimo dirbtuvės daug prisidėjo, kad šie dailės kūriniai išliktų iki mūsų laikų. 

Partenono Atėnė. Graikų skulptoriaus Fidijaus darbo romėnų kopija

Trajano kolonos reljefai

Savita raida būdinga reljefo dailei, labai plastiškai ir tapybiškai dėl sąmoningai   naudojamo šviesos ir šešėlių žaismo. Labiau už kitas buvo mėgstamos istorinės ir mitologinės temos. Reljefais buvo puošiamos pergalės kolonos bei triumfo arkos. 

                            

                 

                           Romėnų kariai. Reljefas

                   Konstantino arka Romoje
Į puslapio pradžią

Atgal

Tapyba. 
Nuo 3 a. pr. Kr. buvo kuriami didelio formato istorinės tematikos molbertiniai paveikslai, tačiau jų pavyzdžių neišliko. Aukštą portretinės tapybos lygį rodo 1-4 a. sukurti mumijų portretai (Fajumo portretai).

Fajumo portretas

Apie romėnų tapybos pasiekimus mums informacijos suteikia Pompėjos ir Herkulanumo kasinėjimai.

                                                                                            

  Pompėja. Veti namas. Freskų fragmentai

Čia išlikę 1 a. pr. Kr. tapybos pavyzdžiai.
Šiems darbams būdingas architektūros elementų iliuzinis vaizdavimas, taip pat scenos, vykstančios gatvėje arba vietovaizdyje. 
Buvo mėgstamos mitologinės figūrinės scenos bei ornamentiniai motyvai.

 

Roma. Girliandos. Freska

 

 

Pompėja. Misterijų Vila. Freska

  


 

Romėnų moneta - trajanas

 

Su architektūros klestėjimu sietinas ir aukštas pastatų apstatymui naudojamų taikomosios dailės kūrinių lygis. Paminėtini puošnūs ir brangūs sidabro indai, spalvotas bei raižytas stiklas, reljefinė keramika, be to monetos.

 

 

 

 

 

Romėnų taikomosios dailės dirbiniai

 

 

Romėnų mozaika

 
Į puslapio pradžią

Atgal