ANKSTYVOSIOS KRIKŠČIONYBĖS DAILĖ

Krikščionių dailė ir architektūra buvo kuriama 2-5 a. Romos imperijos teritorijoje. 


 Šv. Apolinaro bazilika. Ravena. 6 a.

 

 


Savo vystymesi ji patyrė stiprią senovės Romos dailės ir architektūros įtaką: kūrėjai perėmė ir krikščionybės reikmėms pritaikė romėnų pastatų tipus – baziliką,  modifikavo kai kuriuos ikonografinius įvaizdžius bei motyvus (gerasis ganytojas, filosofas, angelas, žuvis, vynuogės ir kt.).


Kristaus krikštas Jordano upėje.
Mozaika

 

Kristus ganytojas. Mozaika.
Galos Placidos mauzoliejaus. Ravena

Eucharistinė žuvis
Sienų piešinys

 


Izaoko auka. 4 a.

 


Lozoriaus prisikėlimas. 4 a.

 


Moteris su šydu. 3 a.

 


Kristus. 4 a.

 

 

Į puslapio pradžią

Atgal

 

Iki 313 m. (tais metais buvo įteisinta krikščionybė Romos imperijoje) krikščionys neturėjo savitos architektūros, jų dailės ikonografija klostėsi katakombų tapyboje, sarkofagų reljefuose ir apeigoms skirtų patalpų puošyboje. 


 

Šv. Secilijos kriptos freskos fragmentas


 

 

 

Šv. Kalisto katakombos.
Požeminė galerija. Roma.

Šv. Secilijos kripta 
Šv. Kalisto katakombos. Roma.

 

 

 

Šv. Kalisto katakombos Romoje.
Sienų piešiniai ir kapavietės  


 

 

 

  Šv. Kalisto katakombos. Roma. 
  Šv. Secilijos kripta
Šv. Kalisto katakombos. Roma. 
 Popiežių kripta

 

5 a. susiformavo krikščionių šventovės struktūra. Didelių ir mažų bazilikų su baptisterijomis pastatyta Romoje, Jeruzalėje, Betliejuje, Konstantinopolyje ir kituose Europos, Šiaurės Afrikos, Mažosios Azijos miestuose. 


Ravena. 
Šv. Apolinaro bazilika 530 m.

 

Konstantino Šv. Petro bazilika Romoje. 400 m.
Rekonstrukcija

Konstantino Šv. Petro bazilika Romoje. 400 m.
Rekonstrukcija
1. langai  2. apsidė, 3,4 navos


Krikščionių architektūroje bazilika - pailga stačiakampė šventovė, kurios vidaus erdvė kolonomis suskaidyta į 3, 5, kartais 7 navas, užsibaigiančias apsidėmis. Centrinė nava platesnė ir aukštesnė už šonines, su langais viršuje. Italijoje viduramžiais statytos bazilikos su prieangiu (narteksu) ir keturkampiu kiemu (atrijumi)

 

Į puslapio pradžią

Atgal

Ravenos šv. Apolinaro bazilika.
Apsidės mozaika, vaizduojanti šv. Apolinarą
6 a.

Plėtota šventovių mozaikos, sarkofagų reljefai, liturginių reikmenų (dramblio kaulo ir tauriųjų metalų relikvijorių, knygų aptaisų, stiklo bei metalo indų) puošyba. 

Indas iš Siono lobio.
Sidabras. 570 m.


 

 

Rytų krikščionybės architektūra ir dailė ilgainiui įgijo ryškų, savitą pobūdį. Čia susiformavo bizantiškas stilius.

 

 

 

 

 

 

 

 


Šv. Apolinaras 549 m.

 


Galos Placidos mauzoliejaus mozaikos fragmentas

 


Krepšys ir balandžiai. San Vitalės bažnyčios mozaikos

 

 

Ankstyvosios krikščionybės dailė tiesiogiai paveikė viduramžių plastinio meno raidą.

 


Piemuo (ganytojas)

Stebuklas su duonos kepalais ir žuvimi. Mozaika.
 Šv. Apolinaro bazilika. Ravena. 6 a.

 

 


Samsonas ir liūtas. Sienų tapyba. 
Via Latina katakombos. 
Roma. 350-400 m.

 

 

Gerasis ganytojas,
besimeldžiančios figūros.
Priscilla katakombų sienų tapyba. Roma. 6 a
.

 

Į puslapio pradžią

Atgal