EKSPRESIONIZMAS

EKSPRESIONIZMAS (pranc. expression – išraiška) stilistinė kryptis, kuri išraiškingumu, spontaniškais spalvų ir šviesos deriniais nuosekliai stengėsi atsiriboti nuo tikroviškos vaizduosenos tapyboje ir grafikoje.

Ekspresionizmo tikslas – menininko jausmų, išgyvenimų, būsenų perteikimas (ekspresija).
Apibendrintos ir sujauktos formos, grynos, ryškios spalvos priešinamos tradicinei tapybai ir impresionizmui.

E.Noldė. Susierzinęs žmogus. 1913 m.

Ekspresionizmo užuomazgų atsirado 19a. pab. V.Europos tapyboje – P.Gogeno V.van Gogo, Dž.Ensoro, E.Munko paveiksluose. V.van Gogo nervinga technika ir neįprastos spalvos daugeliui ekspresionistų tapo įkvėpimo šaltiniu.

E Munkas. Baimė. 1894 m.

Ekspresionizmo terminas apima 20 a. pradžios vokiečių modernistinės dailės, literatūros, teatro kryptį, kuri reiškėsi nuo 1905 iki 1930 m.
20 a. II dešimtmečio pradžioje ekspresionizmo terminu vokiečių kritikai vadino prancūzų fovizmo ir kubizmo tapybą, eksponuotą Berlyno parodose.

K.Šmitas-Rotlufas. Moters galva. 1916 m.

F.Markas. Mėlynas arklys. 1911 m.

Tačiau netrukus šis terminas įsitvirtino kaip naujosios vokiečių dailės apibūdinimas, apimantis „Tilto” („Die Brücke”), „Mėlynojo raitelio” („Blaue Reiter”) bei pavienių dailininkų kūrinius. Ši tapybos kryptis klestėjo 1910-20 m. vokiečių dailininkų grupuotėse Drezdene, vėliau Berlyne.

K.Šmitas-Rotlufas.
Emi portretas. 1919 m.

Ekspresionistai siekė susikurti tokias vaizdines formas, kurios daugiau reikštų vidinius jų jausmus nei atspindėtų išorinį pasaulį. Ekspresionistų tapyba įtempta, aistringa ir labai asmeniška, ji pagrįsta idėja, kad drobė – tai priemonė išreikšti jausmams.
A.Makė. Dama žaliu apsiaustu. 1913 m.

Jie siekė įtaigos, impulsyvios meninės raiškos, kūrė subjektyvias nerimo, baimės, kančios kupinas vizijas. Ryškių netikroviškų spalvų, dramatiškų potepių ekspresionisto paveikslas virpa gyvybe. Dailininkai įkvėpimo sėmėsi iš primityvizmo, liaudies meno, vaikų piešinių, atitinkamų dailės istorijos periodų kūrybos (pvz. gotikos, manierizmo).

Ž.Ruo. Trys klounai. 1928 m.

M.Bekmanas. Išvykimas. 1932/35

M.Beckmanas, E.Noldė, O.Kokoška, Ch.Sutinas buvo žymiausi Europos dailininkai ekspresionistai, nepriklausę grupuotėms. Jų kūrybai būdinga subjektyvi, asmeniniais pojūčiais paremta realybės interpretacija.

O.Kokoška.
H.Valden'o portretas. 1910

Į puslapio pradžią

atgal

Žymiausi dailininkai ekspresionistai: Maksas Bekmanas (Max Beckmann), Emilis Noldė, Oskaras Kokoška (Oskar Kokoschka), Chaimas Sutinas (Chaim Soutine), Erikas Hekelis (Erich Heckel), Aleksėjus Javlenskis (Alekxej von Jawlensky), Ernstas Liudvikas Kirchneris ( Ernst Ludwig Kirchner), Francas Markas (Franc Marc), Žoržas Ruo (Georges Rouault), Karlas Šmitas-Rotlufas (Karl Schmidt-Rottluff), Augustas Makė (Macke, August).