Futurizmas

Tai avangardistinis sąjūdis, įkurtas 1909 m. Milane. Jis siekė apimti daugelį meno šakų, bet reikšmingesnes žymes paliko tik literatūroje ir tapyboje.

K.Kara. Poeto Marineti portretas. 1911 m.

Tai buvo tikras mirties nuosprendis senajai kultūrai, menui. „Mes turime išvaduoti Italiją iš profesorių, archeologų, Ciceronų ir antikvarų sukeltos kinivarpos, išsilaisvinti iš nesuskaičiuojamų muziejų, kurie dengia kraštą tarsi kapai”. Buvo griežtai pasmerktas kūrėjo talentas, įkvėpimas.

Dž.Bala. Greitis 1913 m.

Žymiausi šios krypties atstovai: Umbertas Bočonis (Umberto Boccioni), Džino Severinis (Gino Severini), Karlas Kara (Carlo Carrà), Džiakomas Bala (Giacomo Balla) ir kt.
Pradininkas – poetas Filippo Tommaso Marinetti.

U.Bočonis. Minties tėkmė. 1911 m.

1909 m. paskelbiamas „Futurizmo manifestas”, o 1912 m. Milane ir Paryžiuje – „Futuristinės literatūros techninis manifestas” ir “Techninis futuristų tapybos manifestas”.

U.Bočionis. Judėjimas erdvėje. 1912 m.

Futuristai neigė praeities meną, šlovino techninę civilizaciją, judėjimą, greitį, siekė išreikšti modernaus miesto gyvenimo dinamizmą. Dailės kūriniams būdingas gyvas kompozicijos ritmas, segmentais suskaidyti tikrovės pavidalai, simultaniškai užfiksuota figūrų judesių seka.

Dž.Bala. Šuns su pasaitėliu dinamizmas. 1912 m.

Jo nariai troško išsilaisvinti iš praeities naštos ir garbinti modernius laikus. Futuristus žavėjo naujos mašinos, transportas, komunikacijos. Kampuotos jų paveikslų ir skulptūrų formos bei galingos linijos turėjo sukurti dinamizmo įspūdį.

Dž. Bala. Kregždučių skrydis. 1913 m.

Vienas esminių futurizmo požymių buvo bandymai sugauti judesį ir greitį: to paprastai buvo siekiama tą patį objektą ar figūrą vaizduojant vienu metu keletu vos besiskiriančių pozų – taip buvo sukuriama judesio iliuzija.

K.Kara. Tramvajaus skambutis. 1911 m.