ABSTRAKTUSIS EKSPRESIONIZMAS (angl. Abstract Expressionism)
20 a. vidurio tapytojų judėjimas, vėlyvojo modernizmo pakraipa, pasižyminti stilistikos įvairove. 

Abstrakčiojo ekspresionizmo dailininkai vertino tiesioginę, spontanišką saviraišką, siekė perteikti savo psichines būsenas abstrakčiomis tapybos priemonėmis: spalvos dėme, potepiu, dažų sluoksnio faktūra. 

M.Rotko.
Kompozicija Nr. 10. 1950 m.

 

 

 

V.de Koningas.
Dvi moterys su natiurmortu. 1952 m.

5-to dešimtmečio pabaigoje – 6 dešimtmetyje judėjimas įgijo tarptautinį pripažinimą. 
6-to dešimtmečio pabaigoje abstraktusis ekspresionizmas ėmė slūgti, suteikdamas impulsų naujoms stilistinėms kryptims.

Abstrakčiajam ekspresionizmui atstovavo Džeksonas Polokas (Jackson Pollock), Viljamas de Koningas (Willem de Kooning), Markas Rotko (Mark Rothko). 
Pokario abstrakcionizmas tiesiogiai savęs nesiejo su geometrinės abstrakcijos tradicija (K.Malevičiumi, P.Mondrianu). Veiksmo tapyba išaugo veikiau ant iracionalistinų siurrealizmo pagrindų.


Dž.Polokas. Jaksono lavandos migla: Numeris 1.
Veiksmo tapyba. 1950 m. 

 

Ši kryptis atmetė bet kokias klasikiniame modernizme dar egzistavusias meno ir visuomenės, jos skonio ir suvokimo standartą. Vienintelė meno funkcija – meno vyksmas – veiksmas, kurį atlieka pats menininkas. 
Dž. Poloko tapyba remiasi veiksmo, laikomo tiesiogine pasąmonės projekcija. Svarbiausia kūryboje automatizmas – tai yra kūrybos procesas, o ne gaunamas rezultatas.

 

Dž. Polokas tapo. 1950 m.
(Hanso Namuth'o nuotraukos) 

Šis kūrybos metodas atrodo paprastas, bet kartu ir sudėtingas. Kurdamas kompoziciją menininkas laisvai pila, laisto, purškia dažus ant drobės. Tie darbai yra labai ekspresyvūs ir gaivališki. Ekspresionizmu ši kūryba vadinama dėl pačios menininko auto ekspresijos.

 

 

Pagrindinė problema, kurią sprendė šie dailininkai, buvo spalvų santykiai, kompozicijos dinamiškumas. Veiksmo tapybos principus JAV toliau plėtojo posttapybinės abstrakcijos kryptys (hard-edge, color-field). 
Žymesni tapytojai: Viljamas de Koningas (Willem de Kooning), Džeksonas Polokas (Jackson Pollock), Markas Rotko (Mark Rothko) JAV; Hansas Hartungas (Hans Hartung), Pjeras Sulažas (Pierre Soulages) Prancūzija.

Dž.Polokas. Numeris 8. 1949 m. (fragmentas)

 

Į puslapio pradžią

atgal

 

M.Rotko. Be pavadinimo 
(Mėlynas, žalias ir rudas). 1952 m.

 

 

M.Rotko savo studijoje tapo vieną iš paveikslų be pavadinimo versiją. 1952-1953 m.
(Henry Elkan'o fotografija. 1953 m.)

  

 

V.de Koningas
Moteris

 

Dž.Polokas.
Kompozicija

V.de Koningas
Dvi moterys

 

 

 

 P.Sulažas.
Kompozicija. 1954 m.

H.Hartungas.
T 1973, E-13. 1973 m.

 

V. de Koningas
Kompozicija

Išsiplėtojo kelios abstraktaus ekspresionizmo atmainos: veiksmo tapyba – JAV, informel– Europoje. Europiniai abstraktaus ekspresionizmo analogai skiriasi nuo amerikietiškųjų variantų tradiciškesniais tapymo būdais, kuklesniais paveikslų formatais, intymesnių, lyriškesnių nuotaikų raiška.

 

 

H.Hartungas
Be pavadinimo. 
1953 m.

P.Sulažas
Piešinys, 15 gruodžio.
1962 m.

 

 

Europoje analogiškas yra prancūzų tašizmas (pranc. „tache”- dėmė ), arba informel menas (Hanso Hartungo, Pjero Sulažo kūryba). Ši šaka paraleli amerikietiškajai vystėsi veikiama egzistencinės mąstysenos ir veikiama daugybės tarpusavyje nesusijusių meninių ieškojimų: tarptautinės danų-belgų-olandų grupės CoBrA tapybos, Alberto Džiakomečio (Alberto Giacometti) humanistinės skulptūros, Žano Diubiufė (Jean Dubuffet), Franso Bekono (Francis Bacon) dailės darbų.

 

A.Džiakometis.
Keturios figūros

 

 

 

Ž.Diubiufė.
Objektų rojus  

 

Į puslapio pradžią

atgal