KONCEPTUALIZMAS (angl. Concept (ual) Art – koncepcijų, idėjų menas) postmodernistinio meno rūšis
20 a. 7 dešimtmetyje amerikiečių dailininko Sol Le Vito (Sol Le Witt) dėka įsigalėjęs dailės krypties pavadinimas. Atsirado JAV ir Vakarų Europoje kaip reakcija į minimalizmą, pagrįstą teiginiu, kad meno kūrinys iš esmės tėra fizinis daiktas.

Sol Le Vitas. X sujungtos kolonos. 1996 m. 

J.Košutas. Instaliacija   

Vadovaujamasi įsitikinimu, kad meno esmė glūdi sąvokose, idėjose arba konceptuose, tiriama, kaip menas suvokiamas visuomenėje, kvestionuojami dailės interpretacijos stereotipai, pasitelkus lingvistiką, filosofiją, sociologiją, meno kritiką ar kasdieninį patyrimą, analizuojamos meno idėjos. 

Daiktinė kūrinio forma tampa nebeaktuali, mąstymo procesas perteikiamas tekstais, diagramomis, fotografijomis, video įrašais, žemės meno, kūno meno, instaliacijos, performanso išraiškos priemonėmis.
Christas. Darbų projektai

Šio meno pagrindas – pats kūrybinis sumanymas, projektas, idėja. Jis gali būti pateikiamas žodžiais, techniniu piešiniu, fotografija, dokumentais. Dailės kūrinio atlikimas pasidaro antraeiliu dalyku – pirmoje vietoje atsiduria pagrindinis sumanymas ir idėja. Taigi vietoj užbaigto paveikslo ar skulptūros eksponuojami eskizai, oficialūs raštai arba instrukcijų tekstai, skatinantys žiūrovą veikti patį. 

Christas. Reichstago „supakavimo" projektas

Sol Le Vitas
Sienų piešinys. Nr 146. 1972 m.

J.Košutas. 
Esė 2. 2000 m.

Į puslapio pradžią

atgal

Atsiradęs iš minimalizmo, konceptualizmas galop virsta bendra sąvoka, apimančia įvairias dailės pakraipas, kaip antai objektų dailę ar hepeningą, kurioms svarbesnė pati kūrinio mintis nei jo atlikimas. Konceptualus meno kūrinys – tai tiesioginė menininko minties fiksacija. Svarbu, kad vyktų intelektualiniai procesai, kuriuose menininkas kviečia dalyvauti ir žiūrovus. 

V.Akonči.
20-ties pėdų kopėčios bet kokio dydžio sienai. 1979-1981 m.
Fotograviūra ant aštuonių popieriaus lakštų, atspausta pilka spalva.

Vienas garsiausių konceptualistų amerikietis Jozefas Košutas (Joseph Kosuth) greta arba vietoje objekto pateikdavo jo žodinį enciklopedinį apibūdinimą. Šitaip jis parodė „kėdę”, „meną” ir kt. 
„Kėdė” – šį kūrinį sudaro medinė kėdė, kėdės nuotrauka ir fotografiškai išdidintas kėdės apibrėžimas iš žodyno. Menininkas klausia žiūrovą, kuriame iš to trejeto reikia ieškoti tikrosios daikto tapatybės – pačiame daikte, jo atvaizde ar apraše? Ar ją galima rasti viename iš jų, visuose ar galų gale nė viename?

Žymiausi dailininkai: Sol Le Vitas (Sol Le Witt), Jozefas Košutas (Joseph Kosuth), Vito Akonči (Vito Acconci), Krisas Burdenas (Chris Burden), anglų grupė „Menas ir kalba" (Art and Language).

K.Burdenas. Didelis ratas. 1979 m.

Žymus konceptualaus meno atstovas – Christas (Christo, tikr. C.Javacheff). Savo pasirinktus paprasčiausius objektus - skardines, butelius, dėžės jis dengia, vynioja, raišioja. Tuo jis sukelia darbams nuostabą, paslaptingumą. 

Christas. Supakuotas telefonas

Palaipsniui keičiasi pakavimo dydžiai – 1961 m. jis paskelbia pirmąjį pastato įpakavimo projektą. Christo darbai yra klajokliškos, nomadiškos prigimties, jis pažįstamas labai plačiai pasaulyje: Italijoje „supakuotas L. da Vinči paminklas”, Prancūzijoje „Pont Neuf tiltas”, „Skėčiai” rodomi JAV – Japonijoje, Australijoje „Uždengtas krantas”.

Christas. Uždengtas krantas

Visi projektai gaminami iš lengvai pažeidžiamos medžiagos ir nėra ilgaamžiai. Niekas negali nupirkti tų darbų, ar būti jų savininku. Šio meno negalima sukomercinti – reikalauti pinigų ar bilietų už šių darbų pamatymą. Christas sako, kad net jis pats negali būti savo darbų savininku. Jo darbai – laisvė, o laisvė yra turėjimo priešas. Turėjimas prilygsta pastovumui. Štai kodėl tie darbai negali išlikti.

Christas. Vandens lelijos  

Į puslapio pradžią

atgal