OBJEKTŲ
DAILĖ (orig. vok. Objektkunst) – kitaip
aplinkos dailė.
|
Tai dailės kryptis, kuri nuo 20 a. pr. deklaruoja esant menu pramoninės gamybos kasdienio vartojimo daiktus arba atliekas (objet trouvė). Tokie daiktai gali būti pateikiami patys savaime (pvz., M.Diušano ready-made), tiek kaip suformuotos aplinkos sudedamoji dalis. M.Diušanas. Dviračio ratas. 1913 m. |
Prasidėjusi paprastais klijuotais kubistų popieriaus koliažo darbeliais per šimtmetį objektų dailė išsirutuliojo iki plastikos ir instaliacijų. Ch.Gris. Butelis, laikraštis ir vaisių vaza. 1916 m. |
Objektų dailės, išugdžiusios nemaža modernių stilistinių krypčių, tarp jų dadaizmą ir siurrealizmą, tikslas – atskleisti dailės ir buities sampyną ir kelti asociacijas žiūrovui. K.Oldenburgas. Saga. 1981 m. |
OBJEKTAS (lot. objectus – daiktas, reiškinys), vėlyvojo modernizmo ir postmodernizmo dailės kūrinys, kuriame vengiama individualumo pėdsakų, autoriaus kūrybos požymių. Objekto kūrėjas stengiasi jį paversti autonomišku, preciziškai atliktu, serijinės gamybos dirbinius primenančiu daiktu. Dž.Kunsas. Balionas gėlė. 1997 m. |
Dažnai daromas iš pramonėje vartojamų medžiagų (plieno, neono, pleksiglazo ir kt.) taikant naujausias gamybos technologijas. Skiriamas nuo multiplio, nes yra vienetinis, unikalus, netiražuojamas. J.Košutas. Penki žodžiai iš geltono neono vamzdelių. |
OBJET
TROUVÉ
(pranc.: rastas daiktas; „atsitiktinis
daiktas").
|
Kasdienio gyvenimo atliekos (stiklas, kamščiai, degtukai, medžio nuolaužos, audeklo skiautės ir t. t.), netekusios turėtos paskirties ir vėl panaudojamos dailės kūrinyje. Armanas. Degtukų dėžutės. 1964 m.
|
Objet
trouvé buvo pirmąkart pavartoti Kurto
Šviterso (Kurt Schwitters) K.Švitersas. Merz 163. 1920 m. |