POPDAILĖ, popmenas, popartas (angl. Pop Art , popular art – paplitęs, populiarus menas) naujasis realizmas, vėlyvojo modernizmo dailės kryptis, pagrįsta masinės kultūros įvaizdžiais. |
Ji klostėsi kaip abstrakčiojo ekspresionizmo ir elitinio meno priešprieša. Dailininkai įkvėpimo sėmėsi iš banalios komercinės produkcijos: prekių įpakavimų, reklaminių plakatų, komiksų, žurnalų ir laikraščių nuotraukų, televizijos ir kino vaizdinių. Dž.Džonsas. Alaus skardinės. Nuspalvinta bronza |
Jie komponavo asambliažus, koliažus, multiplius, taikė šilkografijos, kombinuotos tapybos techniką, kūrė skulptūras iš papjė mašė bei kitų pigių medžiagų. D.Dinas. Šiaudinė širdis. 1966-69 m. |
Šios krypties kūriniams būdinga pramonės gamybos imitacija: preciziškas, tarsi fabrikinis, atlikimas, ryškus koloritas, serijinė kompozicija. E.Varholas. M.Monro |
Popdailė plėtojosi 6 dešimtmečio II pusėje – 8 dešimtmečio
pradžioje daugiausia D.Britanijoje ir JAV. R.Hamiltonas. Interjeras II. 1964 m. |
Žymiausi dailininkai: Džimas Dinas (Jim Dine), Džasperas Džonsas (Jasper Johns), Richardas Hamiltonas (Richard Hamilton), Džefas Kunsas (Jeff Koons), Rojus Lichtenšteinas (Roy Lichtenschtein), Klasas Oldenburgas (Claes Oldenburg), Robertas Raušenbergas (Robert Rauschenberg), Endis Varholas (Andy Warhol) ir kt.
Pop
menas yra masinės kultūros reiškinys, todėl nenuostabu, kad jis susiformavo
ir tapo meno srove Amerikoje. Dž.Džonsas. Taikinys su keturiais veidais. 1955 m. |
K.Oldenburgas. Skrendantys kėgliai. 2000 m.
|
Popmenui būdinga: kūrinys – žaidimo iliuzija, kintanti objekto prasmė. Pvz.: K.Oldenburgo pyragas pavaizduotas keliais skirtingais variantais. Menininkas nori ne pavaizduoti pyragą, o išsklaidyti iliuzijas, parodyti ką žmogus mato iš tikrųjų. K.Oldenburgas. Pyragas |
R.Raušenbergas daugiausia kūrė koliažus ir asambliažus. Jis prie drobės priklijuodavo įvairias nuotraukas, jas aptapydavo ir prie darbo pridėdavo kokią iškamšą. R.Raušenbergas. Kolekcija |
Vienas žymiausių jo darbų yra ožio iškamša, ant kurios kaklo užmauta lengvosios mašinos padanga. R.Raušenbergas. Monograma. 1955-59 m.
|
Taip pat gerai žinomi jo tapybos darbai, kuriuose jis panaudoja J.F.Kenedžio nuotraukas, šalia kurių nutapo mėnulio nuotraukas su nusileidusias ant jo astronautais. Galima sakyti, kad tai tikras Amerikos pasiekimų šlovinimas, bet šalia yra darbai, kuriuose vaizduojami nušauti vietnamiečiai ar pakarti negrai. R.Raušenbergo kūriniai yra gana politizuoti, bet tai nemenkina jų reikšmės ir kokybės. Jo menas labai įtaigus. R.Raušenbergas. Veikiąs atgaline data. 1964 m. |
Dž.Džonsas. 3 vėliavos
Dž.Džonsas. Vėliava |
D.Džonsas yra pirmasis dailininkas panaudojęs paveikslo siužetui valstybės simbolį – vėliavą. Tai darbas „Vėliava”, jame plokščiai nutapyta JAV vėliava ir tiek. Vėliau sukūrė darbą „3 vėliavos” – čia nutapytos 3 JAV vėliavos, sudėtos viena ant kitos. Dailininkas nesistengia jų natūralistiškai pavaizduoti – jis tik perteikia vėliavos esmę.
|
R.Lichtenšteinas yra vienas linksmiausių dailininkų. Savo siužetams jis panaudoja komiksų paveikslėlius, juos tiesiog išdidindamas. Kaip ir sakinys išimtas iš konteksto, taip ir tie paveikslėliai tampa ne itin protingi. Bet per juos dailininkas kalba apie meilę, žmonių santykius ar karių narsą. Padengdamas darbus vienos spalvos taškeliais, dailininkas sustiprina iliuziją, kad tai išdidinti piešiniai. R.Lichtenšteinas. Blondinė. Keramika. 1965 m. |
R.Lichtenšteinas. Blang.
1962 m. |
R.Lichtenšteinas. Automobilyje |
R.Lichtenšteinas. Garstyčios ant baltos duonos. 1963 m. |
Panašiai dirbo
ir E.Varholas. E.Varholas. Elvis. 1964 m. |
|
Tuo jis atkreipė dėmesį į susiformavusius
stereotipus ir simbolius. E.Varholas. M.Monro |
|
|
|
E.Varholas. Elvis |
E.Varholas. Perkurtas „Time" žurnalas. 1984 m. |
E.Varholas. Į mėnulį. 1987 m. |
Visas pop menas balansuoja ant absurdo ir ironijos ribos. Ironiškas pop meno požiūris į masinę kultūrą kelia klausimą: kas yra menas ir kas yra kičas? Nors ši meno kryptis pavadinimą gavo atsitiktinai, santrumpa „pop” ilgainiui virto visuotiniu, negatyviu masinės kultūros sinonimu. |