POPDAILĖ, popmenas, popartas (angl. Pop Art , popular art – paplitęs, populiarus menas)

naujasis realizmas, vėlyvojo modernizmo dailės kryptis, pagrįsta masinės kultūros įvaizdžiais.


Ji klostėsi kaip abstrakčiojo ekspresionizmo ir elitinio meno priešprieša. Dailininkai įkvėpimo sėmėsi iš banalios komercinės produkcijos: prekių įpakavimų, reklaminių plakatų, komiksų, žurnalų ir laikraščių nuotraukų, televizijos ir kino vaizdinių. 


Dž.Džonsas. Alaus skardinės. Nuspalvinta bronza

Jie komponavo asambliažus, koliažus, multiplius, taikė šilkografijos, kombinuotos tapybos techniką, kūrė skulptūras iš papjė mašė bei kitų pigių medžiagų. 


D.Dinas. Šiaudinė širdis. 1966-69 m.


Šios krypties kūriniams būdinga pramonės gamybos imitacija: preciziškas, tarsi fabrikinis, atlikimas, ryškus koloritas, serijinė kompozicija.

E.Varholas. M.Monro 

Popdailė plėtojosi 6 dešimtmečio II pusėje – 8 dešimtmečio pradžioje daugiausia D.Britanijoje ir JAV. 
Su popdaile siejosi Naujojo realizmo grupuotės (Nouveau Realisme, įkurta 1960 m.) kūryba Prancūzijoje. 
1955 m. popart'o" terminą pasiūlė kritikas Lawrence’as Alloway. 

R.Hamiltonas. Interjeras II. 1964 m. 

Žymiausi dailininkai: Džimas Dinas (Jim Dine), Džasperas Džonsas (Jasper Johns), Richardas Hamiltonas (Richard Hamilton), Džefas Kunsas (Jeff Koons), Rojus Lichtenšteinas (Roy Lichtenschtein), Klasas Oldenburgas (Claes Oldenburg), Robertas Raušenbergas (Robert Rauschenberg), Endis Varholas (Andy Warhol) ir kt.


Pop menas yra masinės kultūros reiškinys, todėl nenuostabu, kad jis susiformavo ir tapo meno srove Amerikoje. 
Jų bendraminčiai Londone pvz.: R.Hamiltonas, R.Kitajus autoritetu sau išrinko panašios mąstysenos Kurtą Švitersą.

Dž.Džonsas. Taikinys su keturiais veidais. 1955 m.

Į puslapio pradžią

atgal

 

 

 


 

K.Oldenburgas. Skrendantys kėgliai. 2000 m.

 

Popmenui būdinga: kūrinys – žaidimo iliuzija, kintanti objekto prasmė. Pvz.: K.Oldenburgo pyragas pavaizduotas keliais skirtingais variantais. Menininkas nori ne pavaizduoti pyragą, o išsklaidyti iliuzijas, parodyti ką žmogus mato iš tikrųjų.


K.Oldenburgas. Pyragas  


 R.Raušenbergas daugiausia kūrė koliažus ir asambliažus. Jis prie drobės priklijuodavo įvairias nuotraukas, jas aptapydavo ir prie darbo pridėdavo kokią iškamšą. 

R.Raušenbergas. Kolekcija

Vienas žymiausių jo darbų yra ožio iškamša, ant kurios kaklo užmauta lengvosios mašinos padanga.

R.Raušenbergas. Monograma. 1955-59 m.

 


Taip pat gerai žinomi jo tapybos darbai, kuriuose jis panaudoja J.F.Kenedžio nuotraukas, šalia kurių nutapo mėnulio nuotraukas su nusileidusias ant jo astronautais. Galima sakyti, kad tai tikras Amerikos pasiekimų šlovinimas, bet šalia yra darbai, kuriuose vaizduojami nušauti vietnamiečiai ar pakarti negrai. R.Raušenbergo kūriniai yra gana politizuoti, bet tai nemenkina jų reikšmės ir kokybės. Jo menas labai įtaigus.


R.Raušenbergas. Veikiąs atgaline data. 1964 m.

Dž.Džonsas. 3 vėliavos

 

Dž.Džonsas. Vėliava

D.Džonsas yra pirmasis dailininkas panaudojęs paveikslo siužetui valstybės simbolį – vėliavą. Tai darbas Vėliava”, jame plokščiai nutapyta JAV vėliava ir tiek. 

Vėliau sukūrė darbą 3 vėliavos” – čia nutapytos 3 JAV vėliavos, sudėtos viena ant kitos. Dailininkas nesistengia jų natūralistiškai pavaizduoti – jis tik perteikia vėliavos esmę. 

 

 

Į puslapio pradžią

atgal

R.Lichtenšteinas yra vienas linksmiausių dailininkų. Savo siužetams jis panaudoja komiksų paveikslėlius, juos tiesiog išdidindamas. Kaip ir sakinys išimtas iš konteksto, taip ir tie paveikslėliai tampa ne itin protingi. Bet per juos dailininkas kalba apie meilę, žmonių santykius ar karių narsą. Padengdamas darbus vienos spalvos taškeliais, dailininkas sustiprina iliuziją, kad tai išdidinti piešiniai. 


R.Lichtenšteinas. Blondinė. Keramika. 1965 m.

 

R.Lichtenšteinas. Blang. 1962 m.
R.Lichtenšteinas. Automobilyje
R.Lichtenšteinas. 
Garstyčios ant baltos duonos. 1963 m.

 

Panašiai dirbo ir E.Varholas.
Jo kompozicijos – daug kartų atkartojančios išdidintus populiarios sriubos skardinių atvaizdus, Coca Cola butelius, M.Monroe portretus ar E.Preslio atvaizdus. 


E.Varholas. Elvis. 1964 m.

 

Tuo jis atkreipė dėmesį į susiformavusius stereotipus ir simbolius.
Savo darbuose jis naudoja demokratijos simbolį – Coca Cola, ar M.Monro – sekso ir grožio simbolį. Popdailė operavo kasdienę sąmonę užvaldžiusiais objektais. Tokie darbai yra lengvai suprantami žiūrovams. 


E.Varholas. M.Monro

 

E.Varholas. Elvis
E.Varholas. Perkurtas Time" žurnalas. 1984 m.
E.Varholas. Į mėnulį. 1987 m.

 

Visas pop menas balansuoja ant absurdo ir ironijos ribos. Ironiškas pop meno požiūris į masinę kultūrą kelia klausimą: kas yra menas ir kas yra kičas? Nors ši meno kryptis pavadinimą gavo atsitiktinai, santrumpa pop” ilgainiui virto visuotiniu, negatyviu masinės kultūros sinonimu.

Į puslapio pradžią

atgal