PROCESO MENAS, proceso dailė (angl. Process Art), postminimalizmas, postmodernistinio meno kryptis, pagrįsta natūraliu tikrovės objektų struktūros kitimu.

R.Longas. „Tucci russo 03" 2002 m.

.

Menininkai kuria kompozicijas iš įvairių medžiagų: medžio, pjuvenų, latekso, vatos, ledo, riebalų, sėklų, augalų ir pan., kurios kinta per tam tikrą laiko tarpsnį veikiant aplinkos temperatūrai, drėgmei, šviesai, gravitacijai bei kitiems gamtos veiksniams.

E.Goldsvortas. Sniego plokštė su apskritimais.

Konceptualizmo arba medžiagų dailės variantas, kai į pirmą vietą iškyla ne tiktai pats kūrybinis procesas, bet ir kintamas vartojamų medžiagų būvis. Turima galvoje tiek medžiagų (pvz., akmens) apdirbimas, tiek fizinės bei biologinės sistemos pokyčiai, lemiantys dailės kūriniui ne ilgą gyvastį, o laikinumą, tad nykimo procesas čia vaidina pagrindinį vaidmenį.
Rodomas nykimo, irimo ar augimo procesas. Ryškinama objekto pavidalo, spalvos, faktūros, konsistencijos kaita.

E.Goldsvortas. Ledo spiralė ant medžio

Proceso menas susiformavo 7-to dešimtmečio pabaigoje. Kūrėjai priešinosi minimalistų propaguotai autonomiškai, stabiliai, išgrynintai meninei formai. Proceso menas artimas arte povera ir konceptualiojo meno principams. Žymesni menininkai: Hansas Hakė (Hans Haacke), Eva Hesė (Eva Hesse), Robert Morris, Richardas Sera (Richard Serra).

H.Hakė. Gyventojai   Ekspozicijos ruošimas

Į puslapio pradžią

atgal