ŽEMĖS MENAS (angl. Land Art), postmodernistinės dailės kryptis: kūriniai, sukurti dirbtinai formuojant natūralius reljefo plotus. 

Pagal dailininko projektą kasami grioviai, karjerai, pilami pylimai, kauburiai ir pan. 

R.Longas. Banali linija. 2001 m.

Žemės meno kūriniai paprastai yra monumentalūs. 

Jie remiasi idėja, kad kiekvienas žmogaus veiklos pėdsakas gamtoje išreiškia žmogaus ir gamtos santykį ir gali būti traktuojamas kaip meninė kūryba. 

R.Longas. Akmeninis apskritimas.

Žemės menas atsirado kaip priešprieša parodų ir galerijų dailei. 

Priešindamiesi minimalizmo sterilumui ir dirbtinų medžiagų pomėgiui žemės meno kūrėjai vartojo elementarias gamtines medžiagas – smėlį, akmens skaldą ir pan. 

Dauguma šių meno kūrinių – tai milžiniško mastelio minimalistiniai darbai. 
R.Longas. Žemės apskritimas

Geriausiai žinomas pavyzdys yra Roberto Smitsono (Robert Smithson) „Spiralinis molas” – milžiniška spiralė iš akmenų ir žemės. 

R.Smitsonas. Spiralinis molas. 1970 m.

E.Goldsvortas. Lizdas

Tokie kūriniai yra trumpaamžiai. 
Endis Goldsvortas (Andy Goldsworthy) sukrauna akmenų piramidę ar apdengia uolą vandens srovėje tam tikros spalvos apklotu ir rezultatą nufotografuoja. Kiekvienu atveju svarbiausias yra veiklos principas, o ne galutinis fizinis rezultatas. Ši kryptis atsirado 20a. 7 dešimtmečio pabaigoje JAV. 
Žymiausi dailininkai: Valteris De Maria (Walter De Maria), Denis Openhaimas (Denis Oppenheim), Richardas Longas (Richard Long), Robertas Smitsonas (Robert Smithson) ir kt.

R.Longas. Keliaujantis skritulys

D.Openhaimas. Taikinys. 1981 m.