JUOSTOS 

Juostos – vienos iš seniausių, labiausiai paplitusių ir margaspalvių lietuvių liaudies audinių. 

Jų fragmentų bei audimo įrankių yra aptikta jau 13-16 a. palaidojimuose.

Rinktinės juostos

Juostomis susijuosdavo tiek vyrai, tiek moterys. Gražiausiomis moterys puošdavo galvas, kitomis pasirišdavo ilgus, plačius sijonus, kojines, susivarstydavo liemenes. Vyrai susijuosdavo marškinius, sermėgas, kailinius, trynyčius. Siauras pintas juosteles naudojo vyžų, naginių, baltų lininių kelnių raiščiams. Eidamos uogauti, moterys juostomis pasirišdavo krepšelius, pieno puodynes, lauknešėlius. Plačios austinės juostos buvo naudojamos vaikams vystyti. 

Suvalkiečių vyro ir moters drabužiai. Piešiniai

Juostų dovanojimas susijęs su įvairias liaudies papročiais. Jos nuo seno laikomos laimės, padėkos, prieraišumo simboliu. Jaunamartė juostomis išsipirkdavo sau kelią į „svetimą“ šalį. Važiuodama į vyro namus juostas rišdavo ant pakelės medžių, kryžiaus. Gražiausia juosta kūma vystydavo vežamą krikštyti kūdikį. Juostomis rišdavo prie lingės lopšį. Ja palydėdavo ir į kapus. Juostas aukodavo medžiams, tikint, kad juose gyvendavę dievai ir po mirties vėlės įsikurdavę. Juostos buvo audžiamos iš vilnonių ir lininių verpalų, kai kada kanapinių siūlų. 

Rinktinės juostos

Iš pradžių verpalus audėjos dažydavo natūraliais augaliniais ir kitokiais dažais, vėliau – fabrikiniais.  Dažams naudojo samanas, lapus, žiedus, augalų žieves. Tokių siūlų spalvos švelnios: vyrauja įvairių atspalvių raudonos, žalios, violetinės, mėlynos, geltonos spalvos. 

Rinktinės ir kaišytinės juostos. 
Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos muziejus  

Rinktinėse ir kaišytinėse juostose persipindavo dar tarpinė fono spalva – natūralių ar balintų linų spalva. Pradėjus naudoti cheminius dažus, spalvos paryškėjo, paplito violetinė, rožinė ir kitos ryškios spalvos. 

Rinktinės ir kaišytinės juostos.

Į puslapio pradžią
atgal

Juostų dydį apsprendė jų paskirtis ir techninės audimo galimybės. 
Jų plotis ir ilgis įvairus. 
Galai dažnai būdavo užbaigiami puošniais margaspalviais kutais. 
Juostų grožį sudaro raštai, jų kompozicija, spalvų deriniai, faktūra. 
Ornamentas yra palyginti paprastas, nesudėtingas, priklauso nuo audimo techninių galimybių, medžiagos ir kūrėjų sumanumo. 
Tradicinės lietuvių juostos buvo gaminamos įvairiais būdais. Jas įprastai skirsto į pintas, vytas, rinktines, austas ir megztas.

Pintinė juosta  

Pynimas – papraščiausias juostų audimo būdas. Juosta padaroma iš tų pačių ataudų ir metmenų, joms nereikia specialių audimo įrankių. Pintinės juostos buvo įvairaus pločio, o apie 20 cm pločio būdavo naudojamos vietoj šalikų. 
Pintinėms juostoms būdingi rombų ir eglučių motyvai. 

Šios juostos skiriasi tamprumui, vyrai jomis susijuosdavo kailinius ir sermėgas.  Pintinės juostos Aukštaičio drabužiai. Piešinys

Visose etnografinėse srityse paplitę rinktinės juostos. Jų fonui naudojami lininiai siūlai, o raštai išrenkami iš spalvotų vilnonių siūlų. Vidurinis raštas sudėtingesnis, pakraščiuose audžiamos juostelės. 

Rinktinės juostos. LNM ekspozicija  

Kaišytinės juostos buvo audžiamos Dzūkijoje, pasitaikė jų ir Suvalkijoj. Jų raštai sudaromi iš spalvotų ataudų. Pasirinktas ornamentas iškaišomas įvairiomis spalvomis. Šių juostų fonas dažniausia yra baltas, bet pasitaiko geltonas, oranžinis ir kitų spalvų fonas.

Kaišytinės juostos

Aukštaitės dažniausiai dėvėdavo pintines, austines ir rinktines juostas

Dzūkių - daugiausia austos rinktinės, raštai labai įvairūs

Žemaičių juostos esti trijų rūšių: austinės, pintinės ir vytinės

Juostų ornamentai, jų spalvinis derinys papildo vieni kitus. Balintų ir natūralių linų fone išryškėja raudona, žalia, mėlyna, geltona spalvos. Jos buvo derinamos prie drabužių kolorito. 

Į puslapio pradžią
atgal