Audiniai

Liaudies taikomojoje dekoratyvinėje dailėje svarbią vietą užima audiniai ir drabužiai. 
Lietuvių moterų kūrybiniai sugebėjimai atsiskleidė audiniuose, kuriais puošė būstą. Audimas ėjo iš kartos į kartą, ausdavo beveik visos moterys. Audžiama buvo iš vietinių žaliavų: linų, kanapių, vilnų, kurias jos pačios verpė. 
Verpalus dažydavo įvairiais augaliniais dažais. 

Lovatiesė. Kupiškio r. 20 a. 3-4 deš. 

 

Respublikinės dainų šventės dalyviai. 
Vilnius. 2003 m. 

 

Ryškiai išsiskiria dvi liaudies audinių grupės: 

  • buitiniai dekoratyviniai audiniai (lovatiesės, staltiesės ir kt.); 

  • audiniai vyrų ir moterų drabužiams.

Spalvotos prijuostės  
Tauragės r. 19 a. pr. 

 

            

Į puslapio pradžią

atgal

Per vestuves nuotaka jaunikio tėvams dovanodavo marškinius, rankšluosčius, skaras, juostas. Iš kraitinių audeklų gausumo, plonumo, raštų vingrumo spręsdavo apie jaunamartės darbštumą ir skonį. 

Dzūkė mergina. Varėnos r. 19 a. vid. drabužiai

Buvo audžiami dvinyčiai, daugianyčiai, rinktiniai ir kaišytiniai audiniai. Kaip ir visai tautodailei, jiems būdingas senos kilmės geometrinis ir stilizuotas augalinis ornamentas. 

V. Valikevičiūtė. Lovatiesė. Varanavo r. Apie 1935 m.  

Vieni seniausių audinių: rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės, paklodės, patalų užvalkalai – balti lininiai. Jų pakraščiuose spindi raudoni, rečiau mėlyni žičkai. Balta bei raudona spalva praeityje turėjo magiškos prasmės ir saugojo žmogų nuo blogio. Liaudies audiniuose ryškūs etnografiniai skirtumai.

Rankšluosčio detalė. Ignalinos r. 19 a. vid.

Iki 19 a. pab. tam tikrus lokalinių sričių savitumus išlaikė tautiniai drabužiai. Jie dažnai būdavo natūralios linų spalvos ir vilnonių audeklų. Baltas lininis drabužis buvo švaros, darbštumo simbolis, jam priskirdavo ir magišką prasmę. Spalvotieji drabužiai atskirose etnografinėse srityse buvo įvairūs, tačiau pagrindinės jų dalys tokios pačios. Skyrėsi pasiuvimas, audimo būdas, raštai ir spalvų deriniai. 

Aukštaitiški tautiniai drabužiai. Piešinys

Yra keli moteriškų drabužių tipai – aukštaičių, dzūkų, zanavykų, žemaičių ir klaipėdiečių. 19 a. pabaigoje gausėjant fabrikiniams gaminiams, stiprėjant miesto madų įtakai kaime, tradiciniai drabužiai keitėsi, niveliavosi.

Respublikinės dainų šventės dalyviai. Vilnius. 2003 m. 

Į puslapio pradžią

atgal