Audiniai |
Liaudies taikomojoje dekoratyvinėje dailėje svarbią vietą užima audiniai
ir drabužiai. Lovatiesė. Kupiškio r. 20 a. 3-4 deš. |
Respublikinės
dainų
šventės dalyviai.
|
Ryškiai išsiskiria dvi liaudies audinių grupės:
|
Per vestuves nuotaka jaunikio tėvams dovanodavo marškinius, rankšluosčius, skaras, juostas. Iš kraitinių audeklų gausumo, plonumo, raštų vingrumo spręsdavo apie jaunamartės darbštumą ir skonį. Dzūkė mergina. Varėnos r. 19 a. vid. drabužiai |
Buvo audžiami dvinyčiai, daugianyčiai, rinktiniai ir kaišytiniai audiniai. Kaip ir visai tautodailei, jiems būdingas senos kilmės geometrinis ir stilizuotas augalinis ornamentas. V. Valikevičiūtė. Lovatiesė. Varanavo r. Apie 1935 m. |
Vieni seniausių audinių: rankšluosčiai, staltiesės, lovatiesės, paklodės, patalų užvalkalai – balti lininiai. Jų pakraščiuose spindi raudoni, rečiau mėlyni žičkai. Balta bei raudona spalva praeityje turėjo magiškos prasmės ir saugojo žmogų nuo blogio. Liaudies audiniuose ryškūs etnografiniai skirtumai. Rankšluosčio detalė. Ignalinos r. 19 a. vid. |
Iki 19 a. pab. tam tikrus lokalinių sričių savitumus išlaikė tautiniai drabužiai. Jie dažnai būdavo natūralios linų spalvos ir vilnonių audeklų. Baltas lininis drabužis buvo švaros, darbštumo simbolis, jam priskirdavo ir magišką prasmę. Spalvotieji drabužiai atskirose etnografinėse srityse buvo įvairūs, tačiau pagrindinės jų dalys tokios pačios. Skyrėsi pasiuvimas, audimo būdas, raštai ir spalvų deriniai. Aukštaitiški tautiniai drabužiai. Piešinys |
Yra keli moteriškų drabužių tipai – aukštaičių, dzūkų, zanavykų, žemaičių ir klaipėdiečių. 19 a. pabaigoje gausėjant fabrikiniams gaminiams, stiprėjant miesto madų įtakai kaime, tradiciniai drabužiai keitėsi, niveliavosi. Respublikinės dainų šventės dalyviai. Vilnius. 2003 m. |