BALDAI

 

Baldai formavo valstiečių trobų interjerą. Natūralaus medžio spalvą interjere pagyvino baldų dekore, paveikslų tapyboje, tekstilėje saikingai naudotos ryškios spalvos.

Žemaičių geroji troba. LNM ekspozicija


 

Baldai patalpose buvo išdėstomi pagal patalpų paskirtį. Visose etnografinėse srityse naudoti tokie svarbiausi baldai: skrynios audiniams ir drabužiams, spintos maisto produktams, indams, drabužiams laikyti, stalai, suolai, kėdės, lovos, lopšiai ir rankšluostinės. Įvairiose etnografinėse srityse skyrėsi tik baldų konstrukcija ir puošyba.

Žemaičių trobos interjeras. LBM. Rumšiškės   

Kai kurie liaudies naudoti baldai turėjo ne tik buitinę paskirtį, bet buvo susieti su įvairiais papročiais, tradicijomis. Tai visų pirma skrynios – merginos ir ištekėjusios moters nuosavybė, jos brangiausias turtas. Kraitinę skrynią dirbdavo naują arba paveldėdavo, kartais ją perdažydavo, įrašydavo nuotakos vardą. Skrynias dirbdavo liaudies meistrai, o jas puošė, dažė specialūs dažytojai.
Skrynia. 1888 m.

Į puslapio pradžią

atgal

 


Kitas svarbus kaimo baldas – spinta.
Gyvenamųjų patalpų interjerą paįvairino pakabinamos spintelės, reljefiškos arba kiaurapjūviu dekoruotos rankšluostinės.
Spinta. 1819 m.

Indauja.  
LBM. Rumšiškės. 1900 m.  


Geriausiai apšviestame pagrindinės gyvenamosios patalpos kampe stovėdavo stalas, pasieniais du suolai, skirti sėdėti ir gulėti. 
Priekinėje stalo pusėje stovėjo trumpi kilnojami suoleliai.

Suvalkiečių pirkios interjeras. 
LBM. Rumšiškės  

Sudėtingesnės konstrukcijos suolai su atlošais, vadinamos kanapos, daugiausiai buvo naudojami Aukštaitijoje19 a. antroje pusėje, 20 a. pradžioje. Kanapų atlošas būdavo profiliuojamas, išpjaustomas reljefiškai, tapomas ornamentais. Suolai ir kanapos ilgiausiai užsiliko Aukštaitijoje. 

Kanapa. Žemaičių troba. LBM. Rumšiškės


Žemaitijoje vietoje jų paplito kėdės be atlošų, skirtos darbui ir amatininkams ir su atlošais, naudotos gerose trobose ir seklyčiose.
Kėdžių atlošai, kojos, sėdynių kraštai dažniausiai būdavo profiliuojami.
Pasitaikydavo ir tapytų kėdžių.


Kėdė. LBM. Rumšiškės

 

Stalai įvairiuose etnografiniuose rajonuose skyrėsi konstrukcija ir kojų forma. Labiausiai paplitę nedažyti stalai arba dažyti viena spalva. Yra išlikę ir tapytų stalų pavyzdžių. Dažniausiai augaliniais motyvais dekoruotas tik jų viršus, o kojos nudažytos viena spalva.

Stalas. LBM. Rumšiškės

 


Lovų prototipai buvo iš lentų ar karčių sukalti gultai pasienyje. Kai kuriose rytų Aukštaitijos vietovėse jie išliko iki 19 a. pabaigos.
Rėminio tipo lovos iki to meto buvo neišardomos. 

Aukštaičių pirkios interjeras. LNM  

 

Jų galai dažniausiai profiliuoti, kartais priekinė šoninė lovų lenta buvo tapoma augaliniais ornamentais. 

 

Lova. Rokiškio r. 19 a.

Vakarų Lietuvoje naudotos lovos su baldakimais, įtaisytais ant prailgintų į viršų lovų kojų.


Žemaičių troba. LBM. Rumšiškės  

Į puslapio pradžią

atgal