grafika

Šventoji Šeima
Grįžimas iš Egipto. 18 a. I pus.

Grafika Lietuvoje plito medžio raižiniais.
Ilgą laiką nežinota, kad lietuvių liaudies meistrai mokėjo raižyti ir spausti antspaudus. Todėl grafiką imta tyrinėti vėliau negu kitas meno šakas. Greičiausiai ji atsirado ne anksčiau kaip 18 a. pabaigoje ir pasibaigė 19 a. pabaigoje. Dauguma darbų sukurti 19 a. pirmoje pusėje, rasti Žemaitijoje, kur buvo pagrindiniai jų gaminimo bei platinimo centrai. Grafikoje, kaip ir skulptūroje arba tapyboje, pasireiškė tie patys religiniai ikonografiniai siužetai. Galima teigti, kad dažnai skulptūros ar tapybos darbai tapdavo prototipais grafikai. Raižoma buvo ant dviejų ar keturių medžio lentų.

Šv. Martynas
Žemaitija. 19 a. I p.

Esminį lietuvių liaudies raižinių originalumą apsprendžia jų stilius, kurį sudaro įvairūs elementai. Visų pirma personažų tipizacija.
Raižytojas vaizduojamojo šventojo neidealizuoja.
Antra – proporcijos ir perspektyva. Dažnai šventasis vaizduojamas didesnis už kitus personažus.

A. Vinkus.
Paskutinis teismas. 19 a. II p.
Kretingos r. Darbėnai

Linijinės perspektyvos neišmanymas vertė raižytoją figūras vaizduoti sustatytas ne viena už kitos, o vieną virš kitos. Dėl tos pačios priežasties lietuvių liaudies raižinyje nėra nei namo, nei šventyklos interjero. Fonas dekoruojamas ornamentais ar debesėliais. Jei vaizduojamas peizažas – jis plokščias. Raižinių stilius pasižymėjo lakoniška forma, monumentalumu.

Svarbiausias raižinių išraiškos elementas – kontūrinė linija. Formos buvo modeliuojamos lygiagrečiais štrichais. Įvesdamas tamsesnius ir šviesesnius plotus, raižytojas kūrė apibendrintas žmonių figūras. Grafikoje ypač pasireiškė tuščių, neutralių plotų vengimas. Raižiniai paprastai buvo paspalvinami.

S.Kuneika
Kristus tarp kankinimo įrankių. 19 a. I p.
Telšių r. Pupžiubių k.

Spalvų gama nesudėtinga. Dominavo raudona, mėlyna, žalia, geltona, violetinė spalvos. Vieni raižiniai primityvūs, schematiški, kitų stilistinės ir techninės ypatybės rodo labiau įgudusią ranką. Juose buvo vaizduojama Kristaus kančia, Skausmingoji Dievo motina, Aušros vartų Marija, įvairūs šventieji, globėjai nuo bado, ligų, gaisrų.

A. Vinkus
Aušros Vartų Marija. 19 a. II p.
Kretingos r. Darbėnai

Raižiniuose dažnos ir socialinės bei moralinės temos („Paskutinis teismas”, „Blaivybės įvedimui Lietuvoje paminėti”). Raižytojai šventuosius vaizduodavo kompozicijos centre, pagrindinius personažus išryškindavo detalėmis: jų gyvenimo vaizdais, Apvaizdos akimi, angelų galvutėmis, debesimis, architektūrinių ir augalijos motyvų ornamentais, kurie drauge su atitinkamais įrašais ir aprėminimais sudarė darnią visumą.

A. Vinkus.
Blaivybės įvedimui Lietuvoje paminėti. 19 a. II p.
Kretingos r. Darbėnai

Raižiniai buvo tiražuojami, todėl labiau prieinami paprastam valstiečiui. Pirkėjai, įsigydami raižinius, vadovavosi ne tik religiniu jausmu, bet ir noru papuošti savo gyvenamąjį namą, klėtį, koplytėlę, kapų koplyčią.

Žemaičių trobos interjeras
LBM. Rumšiškės

Mūsų liaudies grafika turi bendrų bruožų su kitų Rytų ir Vakarų kraštų šios rūšies daile. Lietuvių liaudies grafika, lyginat su skulptūra, yra mažiau originali. Daugelis darbų nukopijuoti nuo bažnyčiose matytų paveikslų.

Šv. Kazimieras. 18 a. II pus.
Prototipu gali būti Vilniaus katedros šv. Kazimiero koplyčios
šv. Kazimiero skulptūra.