KITI BUITYJE NAUDOJAMI DAIKTAI

Dėžutė avinukas. Telšių r. 20 a. pr.

Skulptūrinį medžio apipavidalinimą lietuvių liaudis ypatingai gerai išplėtojo taikomajame mene. Čia įeina įvairūs specialios buitinės paskirties reikmenys: žibinčiai, žvakidės, sietynai; pypkės, kandikliai, tabokinės, spaustukai, dėžutės, klumpės, lazdos, pavalkai ir lankai kinkymui, rogės, plunksnakočiai, mediniai peiliai popieriui pjaustyti, rėmeliai fotografijoms, veidrodžiai, vaikų žaislai (vilkeliai, arkliukai, barškalėliai), muzikos instrumentai (kanklės, lumzdeliai).

 

Pypkės. 
Šios grupės medžio dirbiniams ypač būdingas skulptūrinis formos traktavimas. Svarbiausi pypkių motyvai – sukarikatūrinta žmogaus galva, stilizuoti augalai. 

Pypkė. Alytaus raj.

Pypkė. Šiaulių raj.

 

Spaustukai riešutams pasižymi paprasta konstrukcija, kuriai dažniausiai naudojamas natūraliai lenktas medis. 

Spaustukai riešutams. LNM ekspozicija

 

Paprastos formos spaustukai dekoruoti medžio dirbiniams būdingais raštais.

Spaustukas riešutams. 

Naudojami geometriniai ir stilizuoti augmenijos raštai, kurie išraižomi kontūrine linija ir reljefiški ornamentai. 

Įdomūs skulptūrinių formų spaustukai – dažniausia žmogaus arba žvėries galva, kartais net visa figūra.

Spaustukas riešutams. Panevėžio raj.

Medinės lazdos meninėmis savybėmis artimos skulptūrai. Jų kotai, rankenos dažnai puoštos bareljefiniais ar horeljefiniais išpjaustymais.


Lazdų pagražinimai labai įvairūs: nuo kuklių geometrinių raštų, išdrožtų kontūrine linija, iki horeljefinių drožinių. Dekore dominuoja įvairūs miško floros ir faunos motyvai, medžioklės scenos. 

Lazda. Horeljefiniai raižiniai

Lazda. Utenos raj. 

Daugelio lazdų rankenos labai įvairiai išlenktos. Jos užbaigiamos arklio, šuns, avino, liūto, žmogaus galva ar visa figūra. Kartais lazdose išraižomos datos, inicialai, posakiai.

Lazdos. 

Lazda. Horeljefiniai raižiniai  

Į puslapio pradžią

atgal

 

Klumpės. Žemaitija

 

Žemaitijoje dažniausiai buvo avima klumpėmis. Jos buvo drožiamos iš medžio. Kitose Lietuvos srityse klumpėmis buvo vadinamas apavas su mediniu padu, kurio viršus odinis. 

Labiausiai klumpės paplito 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje, tačiau jos nebuvo vienintelis valstiečių apavas.

Klumpes dirbo iš įvairios medienos. Medis turėjo būti be šakų. 

 

 

Skaptuojant klumpės vidų, pirmiausia grąžtu išgręžiamos dvi skylutės. Išskaptavus vidų, kirviu aptašomas jų paviršius, paskui nulyginamas padas. Klumpių paviršius peiliuku ar mažu skaptu būdavo puošiamas augaliniais arba geometriniais ornamentais. 

Klumpių dirbtuvė. LBM. Rumšiškės

 

Žemaitiškų klumpių forma pastovi, o raštai gana kuklūs. 
Jų viršus puošiamas eglučių, lelijų ir kitų simetriškų stilizuotų augalinių motyvų raštais, rečiau segmentinėmis žvaigždėmis, „širdimis”.

Klumpės. M.K.Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos muziejus.

Į puslapio pradžią

atgal

 

Skalai įstatyti žmonės naudodavo įvairios konstrukcijos ir formos žibinčius.

 

 

 

Žibinčius. Dūminė pirkia. 
LNM ekspozicija


Aukštaičių trobos interjeras. 
LBM. Rumšiškės  

 

Žvakidės. LBM. Rumšiškės


Žvakidės dažniausiai būdavo molinės, rečiau medinės. Jos būdavo tiek paprastų, tiek sudėtingų formų.

 

Įdomiausios žvakidės, dažnai puošiamos bareljefiškai ir horeljefiškai išdrožtomis žmonių, gyvulių (arklio, jaučio, briedžio), paukščių ir kitų gyvūnų (žalčio, driežo) galvomis bei figūromis. 


 

 

Sietynas. LBM. Rumšiškės

 

Turtingų ūkininkų trobos buvo apšviečiamos sietynais. Jie buvo įvairūs: nuo primityvių iki istorinių stilių sekimo pavyzdžių. 

Sietynai

 


Lumzdeliai

 

Iš muzikos instrumentų meniškiausi yra lumzdeliai ir kanklės. Liaudies menininkai lumzdelių paviršių pagražindavo kukliais, ritmiškai išdėstytais geometrinių raštų įpjovimais. 


Kanklės. M.K.Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos muziejus


Liaudies muzikos instrumentai, ypač kanklės, išsiskiria savo forma ir ornamentais. Jų viršutinėje lentelėje ratu išpjaustomos skylutės, segmentinės žvaigždės. 

Kanklės

Į puslapio pradžią

atgal

   

Žaislai. LBM. Rumšiškės

 

Iš medžio buvo daromi ir žaislai vaikams.
Įvairūs sudėtingų formų barškalėliai kūdikiams. 


Švilpukas. Raseinių apskr. 1934 m.

Vyresniems vaikams buvo dirbami vilkiukai, arkliukai pasijodinėti, vežimėliai, įvairių žvėrelių ir paukščių formos švilpukai. 

Arkliukai. LBM. Rumšiškės. 

 

 

Barškalėlis. Kėdainių raj.

 

Daugelis žaislų sudėtingos konstrukcijos – tai galvosūkiai, kuriuos vaikai turi išmokti išardyti ir sudėti.

Malūnas. Rekonstrukcija. 
Dzūkų pirkios ekspozicija. LBM. Rumšiškės

 

Žaislai galvosūkiai. Rekonstrukcijos. LBM. Rumšiškės

 

r-20a.jpg (65805 bytes)

Nedaug yra pagražintų rėmelių, paplitusių 20 a. Jie buvo naudojami veidrodžiams ir artimųjų asmenų atvaizdams įdėti.

 

 


Rėmeliai su stiklu. LBM. Rumšiškės

Veidrodis rėmuose. LBM. Rumšiškės  

 

Vėliausiai Lietuvoje buvo pradėti dirbti mediniai plunksnakočiai ir peiliai popieriui pjaustyti. Todėl jiems stinga tradicinei lietuvių liaudies dailei būdingo saikingumo. Plunksnakočiai ir peiliai dažniausia dailinami juostų raštais. 

Peiliai popieriui. Šiaulių apskr.

Su tabako uostymu ir rūkymu yra susijęs tabokinių, dėžučių tabakui ir degtukams laikyti, atsiradimas. Kadangi šios dėžutės buvo įvairaus dydžio, formos ir medžiagos, sudėtingi yra jų pagražinimo elementai ir atlikimo būdai. Jos puošiamos įprastiniais medžio dirbinių raštais, kartais bareljefais, vaizduojančiais buities bei medžioklės scenas. Dėžutės taip pat puošiamos kviečio šiaudų inkrustacijomis.

Dėžutė. Raseinių apskr.

Į puslapio pradžią

atgal