Koplyčios
|
|
Koplyčios yra
nedideli stačiakampio ir daugiakampio plano pastatai. Daugumos jų
architektūra liaudiška. Koplyčia. Sutkai |
Daugelis kapinių aptvertos akmens mūro tvora. Pagrindinį įėjimą – vartus, puošdavo kalvių metalo dirbiniai. Kapinių koplyčios skirtos gedulingoms mišioms laikyti ir mirusiems šarvoti. Pajūriškių kapinių vartai. Šilutės r. 1872-1873 m. |
Stačiakampių koplyčių, kaip ir bažnyčių, pagrindinį fasadą viršuje užbaigia trikampis skydas, virš kurio stūkso kryžius ar nedidelis bokštelis. Dalies koplyčių bokšteliai „išauga” iš trapecinio skydo, priekinė jų siena sutampa su skydo plokštuma. Jono Nepamuko koplyčia. Seda
|
Koplyčių architektūra konservatyvi. Šiuose statiniuose labiau išryškėjo lokaliniai savitumai. Dauguma koplyčių primityvesnės už bažnyčias, jų kompozicijoje mažiau atsispindėjo įvairių stilių poveikis. Kai kuriose koplyčiose būta baroko, klasicizmo, romantizmo ir istorizmo stilistinių bruožų. Tiesiogiai stilių paveiktų stačiakampių koplyčių statyta nedaug. Buvo plėtojama nedaugelis tradicinių sprendimų, panaudojant skirtingus jų variantus. |
Vartai
ir koplyčia. |
Dalies liaudiškų koplyčių architektūroje
yra pavienių stilistinių formų: ant stogų išryškėja barokinio
silueto bokšteliai, langai – su pusapskritėmis ar smailėjančiomis
sąramomis ir panašiai.
|
Lietuvoje plačiai paplito ir
daugiakampės: šešiakampės bei aštuonkampės koplyčios. Dalis aštuonkampių
koplyčių yra ištęsto plano. Daugiakampės koplyčios būna labai
paprastos ir kiek puošnesnės, originalesnės. |
Koplyčia. Švėkšna |
Žemaičių Kalvarijos |
||
Kryžiaus kelio trečioji stotis |
Kryžiaus kelio penkioliktoji ir septynioliktoji stotys |
Kryžiaus kelio septintoji stotis |