Yra smulkiosios lietuvių liaudies architektūros rūšis. Tai mediniai, kai kada mūriniai memorialiniai statiniai. Koplytstulpių stiebas būna 3-5 m aukščio, apvalus, keturkampis, daugiakampis, profiliuotas. 

Jo viršūnėje pritvirtinta keturkampė ar daugiakampė, dažnai į apačią siaurėjanti koplytėlė (būna dvi, retai – trys koplytėlės) su medinėmis polichrominėmis skulptūromis. Koplytstulpis prie kelio.  Plungės r.  Koplytstulpis.  Žemaičių sodyba. LBM. Rumšiškės

Koplytėlės būna atviros, uždaros (įstiklintos), dengtos kūginiais, keturšlaičiais, laužytais aštuoniašlaičiais stogeliais. Koplytėlių meninę išraišką lemia originalios proporcijos, stiebo profiliai, koplytėlių forma, dekoras. 

Koplytstulpis.  Akmenės r. Trečias Akmenės k. 1962 m.

Jos ornamentuotos kiaurapjūviais, reljefiniais, kontūrinio raižymo ornamentais ir polichromija. Tai savitas statinio ir skulptūros derinys.

Koplytstulpis. Šilalės r. Gubrių k.  1962 m.

 Į puslapio pradžią

 atgal

Koplytstulpių prototipai

Koplytstulpiai turi nemaža įvairių atmainų. Dėl formų įvairovės juos klasifikuoti yra sunku. Tačiau pagal viršuje esančios koplytėlės architektūrinę formą ir elementų bruožus galima nustatyti tam tikrus šių paminklų tipus: keturšonės, tik iš priekio atviros; keturšonės, atviros iš trijų ar keturių šonų; šešiašonės ir aštuoniašonės, atviros iš priekio arba iš visų pusių; apvalios, iš vienos pusės atviros. 

Visų koplyčių atviros dalys gali būti įstiklintos.
Keturšoniai koplytstulpiai turi žymiai daugiau skulptūrinių dekoro elementų, įvairios formos kolonėlių ir medyje išpjaustytų ornamentų. 

Koplytstulpis. Degučiai Koplytstulpis. Aukštaičių sodyba. LBM. Rumšiškės

Šešių bei aštuonių šonų koplytstulpiai papuošimų elementų atžvilgiu yra daug kuklesni. Čia tik atviro šono kraštai yra pagražinti pjaustytais ornamentais.  

Dar kuklesnės yra apvalios formos koplytstulpiai. 
Jų randama nedaug. 
Šios rūšies koplytstulpiai yra padaromi išdrožiant įdubimą apvaliame stiebe. Jie yra uždengiami apvaliu konuso formos stogeliu. 

R. Puškorius. Koplytstulpis. Raseinių r. 1998 m.

 Į puslapio pradžią

 atgal

Mediniai koplytstulpiai dekoratyvūs, lengvų proporcijų, mūriniai masyvesni, lakoniškų formų, mažai dekoruoti, kai kada turi baroko, klasicizmo, neogotikos bruožų. 

Akmeninis koplytstulpis. Radžio sodyba. 
Mažeikių r. Pievėnų k. 1901 m.

Koplytstulpiai buvo įvairiai dažomi, jų viršus papuošiamas ažūrine iškalta metaline viršūne (vad. saulute).

Koplytstulpis. Nacionalinės M.K.Čiurlionio  menų mokyklos muziejus

17 a. - 20 a. I pusėje koplytstulpiai buvo statomi įvairioms progoms, įvairiose vietose (rečiau – kapinėse). Šie statiniai darnai susiję su aplinka. 
Koplytstulpiai plito daugiausia Žemaitijoje ir Šiaurės Aukštaitijoje.  

Žemaičių sodyba. LBM. Rumšiškės

Originalių koplytstulpių iš ąžuolo 19 a. - 20 a. pr. iškalė Vincas Svirskis.  

Kai kurie koplytstulpių formos elementai vartojami šiuolaikinių liaudies meistrų sukurtuose paminkluose. 

V.Svirskis. Koplytstulpis. Panevėžio r. Ibutonių k. 

 Į puslapio pradžią

 atgal