LIAUDIES DRABUŽIAI
|
Sunku tiksliai nustatyti vieno ar kito drabužio ar jo modelio atsiradimo pradžią. Tai priklausė nuo kelių faktorių: mados krypčių, turtinės padėties, papročių laikymosi, individualių žmogaus savybių. Kiekvienas kostiumas pasižymėjo menišku skoniu – audinių įvairumu, raštų turtingumu, spalvų darnumu, apdailos nagingumu. Lietuvių apranga 7-8 amžiuje. Rekonstrukcija |
Lietuvių tautinių drabužių būdingi bruožai:
Respublikinės dainų šventės dalyviai. Vilnius. 2003 m. |
Drabužiai atspindėjo ekonominę padėtį. Neturtingos valstietės dažniau dėvėjo lininius, pakulinius, rečiau vilnonius drabužius. Pasiturinčiosios įsigydavo pirktinių audinių. Valstiečių turtinė padėtis nedaug lėmė šventadienių drabužių medžiagas ir modelius. Ir turtingieji, ir vargingai gyvenantys vilkėjo tokio pat kirpimo ir panašių medžiagų drabužius. Tik turtingos valstietės turėjo daugiau šventadieninių drabužių, jos galėjo nusipirkti ir daugiau fabrikinių audinių. Įvairių regionų moteriški drabužiai. "Židinio" ekspozicija |
|
Moterų drabužiai daug įvairesni, negu vyrų. Juose daug raštų, spalvų, jie įvairesni savo dalimis. Drabužių audimas, pasiuvimas ir dėvėjimas turėjo savitus ir nusistovėjusius dėsnius. Be to, mergaičių ir ištekėjusių moterų būdavo skirtinga galvos danga. Tautiniai drabužiai – išeiginiai. Keičiant ir įvairinant jų dalis, buvo ieškoma vis naujų derinimo būdų. Respublikinės dainų šventės dalyviai. Vilnius. 2003 m. |
Visų
regionų drabužiai
išsiskiria etnografiniais savitumais. Respublikinės dainų šventės dalyvių eisena. Vilnius. 2003 m. |