LOVOS,
KANAPOS
|
Lovos stovėdavo gyvenamoje patalpoje arba klėtyje, kur vasarą, o kartais ir žiemą, miegodavo jaunesnieji šeimos nariai ir samdiniai. Šių baldų formos bei puošyba nebuvo įvairios, tačiau ir jų randama keletas atmainų. Lovos. Aukštaičių etnografinė sodyba |
Gulėjimui
buvo naudojami ilgieji suolai, gultai, kilnojamos lovos, dviejų aukštų
lovos ir kt. Dzūkų
stubos interjeras. |
I9 a. jau buvo paplitusios rėminės konstrukcijos kilnojamos lovos. Tokią lovą sudarė stačiakampė dėžė ant keturių kojų, galai žemi, dugnas išpintas vytelėmis arba virvelėmis, išklotas audiniais arba lentomis. Lova. Ukmergės r. |
|
Pamažu
lovų galai aukštėjo. Dzūkų
stubos interjeras. |
|
Lovos dugnas buvo išklojamas šiaudais, vėliau šiaudų prikimštais maišais – šieno čiužiniais. Jie buvo užtiesiami margomis arba baltomis paklodėmis. Žemaičių
trobos interjeras.
|
|
Ant viršaus klodavo margaspalves lovatieses. Lovas puošė ir gražūs pagalvių užvalkalai. Žemaičių
trobos interjeras.
|
Lietuvoje žinomi lopšiai ir kelių rūšių vaikiškos lovelės: linguojamos, supamos į galus ir nejudamos. Lovelė.
Suvalkiečių stubos interjeras. |
Aukštaičių pirkia. LNM ekspozicija |
Vietinių stalių gaminamos sofos buvo sudėtingesnės konstrukcijos suolai. Jie gaminami su atlošais ir vadinami kanapomis. Žemaičių
trobos interjeras. |
|
Šie baldai būdavo su dėžėmis (stalčiais), į kurias sudėdavo patalynę. Ant kanapų buvo sėdima ir gulima. Žemaičių
trobos interjeras.
|
|
I9
a. pab. – 20 a. pr. jos paplinta Aukštaitijoje.
Kanapos turi atramas nugaros pusėje ir galuose arba tik
galuose.
Kanapa. Aukštaičių gryčia. LBM. Rumšiškės |
Kanapų atlošas būdavo profiliuojamas, išpjaustomas reljefiškai, tapomas ornamentais. Suolai ir kanapos ilgiausiai užsiliko Aukštaitijoje. Kanapa. Utenos r. Užpaliai |