MAISTO GAMINIMO IR VARTOJIMO REIKMENYS |
![]() |
![]() |
Maisto
gaminimo ir vartojimo reikmenys: piestos,
piestelės, gorčiai, grūstuvės,
druskinės, tabakinės, dubenys, šaukštai, šakutės, kaušai,
kaušeliai, duonos gaminimo indai. Nacionalinės. M.K.Čiurlionio menų mokyklos muziejaus ekspozicija
|
![]() |
Piestos
– stambūs indai skirti įvairiems produktams ruošti:
kruopoms, sėmenims, kartais net lašiniams grūsti. Šį
darbą dirbdavo keli žmonės, todėl piestos buvo stambios,
dažniausiai skobiamos iš medžio kamieno. Piestos
ir piestelės |
Seniausi dirbiniai iš medžio
– skobti: piestelės, grūstuvės, naudotos taukams, sėmenims,
aguonoms, pipirams grūsti. Piestos
ir piestelės |
|
Gorčiai buvo puošiami raižytais stambiais geometriniais ir stilizuotos augmenijos ornamentais. Yra išlikęs gorčius su įrašu, patvirtinančiu, kad valdžios atstovas savo parašu patvirtino jo tūrio tikrumą. Pienui saikuoti buvo naudojami gorčiukai arba kvortos. Gorčius. LNM
|
![]() |
![]() |
Daržovių paruošimo įrankiai išskiriami į nedidelę grupę. Krepšius bulvėms pindavo patys gyventojai, dažniausiai iš karklo vytelių. Kibirams nešioti naudoti naščiai.
|
Agurkai buvo rauginami kubiliukuose, padarytuose iš plonų medinių lentelių, sutvirtintų geležiniais lankais. Kopūstai rauginami statinėse. Aukštaičių
pirkios interjeras. |
![]() |
![]() |
Grūdai ir miltai buvo laikomi skryniose, aruoduose, neretai ir kubiluose. Skrynios ir aruodai sukalti iš lentų, kampuose sutvirtintų sąsparomis, visada su atvožiamu dangčiu. Kamara. LNM ekspozicija
|
Iš lazdyno plėštų ir šiaudų pintos karbijos, į kurias supildavo grūdus, miltus. Mažesnėse laikydavo pupas, sėmenis, apynius, džiovintus obuolius. Savo formomis jos primena molio puodynes.
Pinti rakandai. LNM ekspozicija |
![]() |
Dūminė pirkia. LNM ekspozicija
|
Mediniai dubenys nepasižymi formų įvairove. Jie masyvūs, sienelės su išraiškingomis drožimo faktūromis. Šaukštų forma universali, meniškumas priklauso nuo šaukšto galvutės ir kotelio proporcijų, ornamento.
|
![]() Mediniai šaukštai |
Paprastos formos kotelį drožėjas pagražina geometriniais raštais. Palaipsniui raštai kito, darėsi sudėtingesni, įgijo stilizuotos augmenijos elementų. |
![]() Samtis grūdams |