Medžio dirbiniai

 

Laikrodžio spintelė. 
LBM. Rumšiškės

Medis visada buvo pigiausia žaliava, iš kurios valstiečiai dirbo ne tik baldus, bet ir namų apyvokos reikmenis, darbo įrankius. Lietuvoje vyravo „medinė buitis” – visus ūkio reikmenis liaudis kūrė pati ir gražino įvairiais raštais. Pagal paskirtį mediniai ornamentuoti buities daiktai skirstomi: 

  • verpimo, audimo, skalbimo įrankiai (verpstės, šaudyklės, rateliai…);

  • maisto gaminimo ir vartojimo reikmenys (dubenys, kaušai, šaukštai, druskinės…);

  • visi kiti buityje naudojami daiktai (žibintai, sietynai, žvakidės, pypkės, lazdos, laikrodžiai, muzikos instrumentai, rogės…).


Dėl medžiagos neatsparumo seniausi mediniai dirbiniai neišliko. Daiktų paviršių puošė stilizuotas geometrinis raštas – segmentinės žvakidės, apskritimai ir t.t. Ornamentai buvo kuriami įvairia technika, pradedant kontūrine linija, baigiant kiaurapjūviu, reljefu ir skulptūriškai traktuotomis formomis. Kai kurie drožiniai būdavo dažomi.

Prieverpstė. LNM. Klaipėdos r. Žadeikių k. 19 a. pab. 


Išskirtinę vietą tarp medžio dirbinių užima verpimo, audimo ir skalbimo įrankiai. Dažnai vyrai juos dovanodavo moterims. Archaika, stabiliomis formomis ir dekoru pasižymi verpstės. Išorinę, matomą jos dalį gausiai puošdavo kontūriniais bei giluminiais išpjaustinėjimais. Reikia manyti, kad daugelio kartų tobulinti, paprasti geometriniai raštai magišku būdu turėjo skatinti linų augimą. Daug grakštesnės yra prieverpstės. Jos atsirado drauge su verpimo rateliu. Jų dekoro augalai artimi kraičių skrynių raštų bei realios gamtos augalams.

Verpimo ratelis. Akmenės r.

Į puslapio pradžią

atgal