pastatAI IR JŲ PLANAI


Gyvenamasis aukštaičių namas (gryčia)

Kėdainių r. 19 a. II p.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

  1. priemenė
  2. seklyčia
  3. kamara
  4. gryčia

 


 

Gyvenamasis aukštaičių namas (pirkia)

Utenos r. Kirdeikių k. 19 a. vid.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

  1. priemenė

  2. pirkia

  3. kamaraitė

  4. kamara


Į puslapio pradžią

atgal

 

Aukštaičių svirnas

Rokiškio r. Vosgučių k. 

Statytas 1882-85 m.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

Naudotas javų, kitų maisto produktų laikymui, miegojimui. 
Ratinės duryse dekoratyvinis saulės motyvas

aukst_svirn1-da.jpg (17221 bytes)
  1. geroji klėtis
  2. ratinė
  3. grūdinė


 

Dzūkų gyvenamasis namas (pirkia)

Lazdijų r. Jaseniaukos k. 

Statytas 19 a. pab.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

  1. priemenė

  2. pirkia

  3. kamara

  4. kamaraitė


 

Dzūkų klojimas

Lazdijų r. 

Statytas 20 a. pr.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

  1. grendymai

  2. šalinės javams

  3. peludė


 

Į puslapio pradžią

atgal

 

Dzūkų gyvenamasis namas (pirkia)

Varėnos r. Musteikos k. 

Statytas 1900 m.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

  1. pirkia
  2. kamara
  3. priemenė
  4. virtuvė

 

Dzūkų tvartas

Lazdijų r. Beviršių k. 

Statytas 20 a. pr.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

Tarp arklidės ir karvidės išardoma karčių sienelė, išimamas slekstis.

  1. kiauliatvartis
  2. arklidė
  3. karvidė


Į puslapio pradžią

atgal

 

 

Suvalkiečių gyvenamasis namas (stuba)

Marijampolės r. Obelinės k. 

Statytas 20 a. pr.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

  1. priemenė
  2. šeimynstubė
  3. virtuvė
  4. prieseklytis
  5. tėvukų kamaraitė
  6. seklyčia

 


 

Suvalkiečių svirnas (klėtis)

Mariampolės r. Obelinės k. 

Statytas 20 a. pr.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

  1. svirnas (klėtis)

  2. svirnelis (kėtelė)

 


Į puslapio pradžią

atgal

 

Žemaičių gyvenamasis namas (troba)

Telšių r. Vaismaldų k. 

Statytas 19 a. II p.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 Yra puodžiaus dirbtuvė

Žemaičių krašte rečiau sutinkama vienagalė troba.

  1. priemenė
  2. troba
  3. šalutinė

 


 

Žemaičių gyvenamasis namas (troba)

kretingos r. Matoniškių k. 

Statytas 1858 m.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

Išvystytas šiaurės žemaičių trobos tipas su daugeliu patalpų.

  1. geroji priemenė

  2. geroji troba

  3. alkierius

  4. alkierius

  5. prastoji troba

  6. priemenė

  7. kaminas

  8. pryšininkė

  9. pieno kamara

  10. lunginė

  11. kamara

 

Į puslapio pradžią

atgal

 

Žemaičių klojimas

Plungės r. Mostaičių k.

Statytas 19 a. pr.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

Pastatas keturšlaičiu stogu su statinių rąstų trisieniu rytiniame pastato gale, skirtas ūkio inventoriui. Prie klojimo durų - stogas, besiremiantis ant apvalių stulpų. 

  1. palagas
  2. kluonas
  3. jauja
  4. peludė
  5. trisienis

 

Žemaičių svirnas (klėtis)

Kretingos r. Maloniškių k.

Statytas 1864 m.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

  1. grūdinė
  2. mergų kamara
  3. mėsinė
  4. piemenų kamara
  5. vaikų kamara

Į puslapio pradžią

atgal

 

Smuklė

Plungės r. Užbradumės k.

Statytas 16 a., vėliau prestatyta.


Liaudies buities muziejus. Rumšiškės

 

  1. priemenė
  2. smuklė
  3. alkierius
  4. smuklininko kambarys
  5. virtuvė
  6. kamara
  7. kaminas
  8. ratinė
  9. tvartas

Į puslapio pradžią

atgal

 

Alkierius – atskiras miegamasis šeimininkams ir svečiams miegoti
Geroji priemenė – priemenė tradicinio gyvenamojo namo dalis prie lauko durų. Nuo 19 a. vid. dvigalių pirkių vidurinė dalis. Priemenėje buvo kopėčios arba laiptai užlipti ant aukšto, piesta, sena skrynia, indauja, kai kada girnos.
Geroji troba – švaresnė patalpa žemaičių troboje.
Grendymai (kluonas – grendimas – klojimas; – javams laikyti ir kulti).
Gryčia – aukštaičių ir dzūkų tradicinio gyvenamojo namo prastesnis galas.
Jauja – atskiras ūkinis pastatas arba sandari kluono dalis javams prieš kuliant spragilais arba linams ir kanapėms prieš minant džiovinti.
Kamara – pirkaitė tradicinio gyvenamojo namo ar svirno patalpa. Joje buvo laikomi maisto produktai, namų apyvokos daiktai, girnos, kartais ir miegama. Apšviečiama pro vieną mažą langelį, dažniausiai neapšildoma. Aukštaičių kamaroje (ji turėjo plūktinę aslą) buvo laikomos dar ir daržovės.
Kamaraitė – nedidelė kamara.

Kaminas – periemenėje statomos virenės (kaminai), skirtos valgiui virti, pašarui ruošti, mėsai rūkyti.
Klėtis arba svirnas – skirtas grūdams, maistui, mantai laikyti, miegoti.
Kluonas – javams laikyti ir kulti.
Palagas (maniežinė).
Peludė – atskira, nuošalesnė vieta arba uždara patalpa klojime pelams pilti.

Pirkia – aukštaičių ir dzūkų tradicinio gyvenamojo namo prastesnis galas, kitaip – gryčia.
Priemenė – tradicinio gyvenamojo namo dalis prie lauko durų. Nuo 19 a. vid. dvigalių pirkių vidurinė dalis. Priemenėje buvo kopėčios arba laiptai užlipti ant aukšto, piesta, sena skrynia, indauja, kai kada girnos.
Prieseklytis – patalpa prie seklyčios.
Seklyčia lietuvių valstiečių tradicinio gyvenamojo namo patalpa, kurioje buvo priimami svečiai, piršliai, švenčiamos vestuvės, krikštynos, šarvojamas numirėlis. Senųjų seklyčių sienos buvo medinės (20 a. pr. jas pradėta tinkuoti, dažyti, klijuoti apmušalais), grindys iš lentų. Seklyčios kampe stovėdavo stalas, prie jo pagal sienas – mediniai suolai, iš kitos pusės – kėdės. Seklyčioje dar būdavo gražiai paklota lova svečiui, spinta geresniems drabužiams, skrynia audiniams.
Šalinės – javams, šiaudams, šienui, pelams supilti.
Šeimynstubė  – šeimynos stuba.
Tėvukų kamaraitė  – tėvams skirta kamara, tradicinio gyvenamojo namo ar svirno patalpa.
Troba – žemaičių trobos turi daug įvairios paskirties patalpų. Švaresnė patalpa – geroji troba.
Virtuvė – patalpa maistui gaminti.

Į puslapio pradžią

atgal