Išskirtinę vietą tarp medžio dirbinių užima audimo, verpimo ir skalbimo įrankiai. 
Dažnai vyrai juos dovanodavo moterims.
Buityje buvo naudojami mediniai verpimo ir audimo reikmenys: verpstės, prieverpstės, kuodelių smeigtukai, verpimo rateliai, audimo staklės, šaudyklės, sprąsčiai ir skalbimo įrankiai - kultuvės, kočėlai.

Prieverpstė. 
LNM. Klaipėdos r. Pažvelskio k. 20 a. pr.

VERPSTĖ, verpimo prietaisas. Naudotas su verpstuku. Sudarytas iš dviejų dalių – viršutinė apie 40 cm ilgio, vadinama galva, prie kurios pritvirtinamas vilnų ar linų kuodelis. Viršutinė dalis sujungta su kotu, apačioje pritvirtinta koja, ant kurios sėdėdavo verpėja. 
Buvo verpiama sukant siūlus ant rankoje laikomo verpstuko. 

Verpianti moteris

Verpstės pasižymi archaika, apibendrintomis formomis. Išorinė, matoma verpstės dalis gausiai puošiama kontūriniais bei giluminiais išpjaustinėjimais. Puošyboje vyrauja geometriniai raštai: apskritimai, užpildyti dvikryptėmis, įkypomis įraižomis, kurių viduryje – labai įvairios segmentinės žvaigždės.  Verpstė. Nalšios muziejus. Etnografijos skyrius

Šie senoviškieji dangaus šviesulių simboliai verpstėse komponuojami po kelis. Jie derinami su rombų grupėmis, ženklinančiomis suartą dirvą. Puošyboje įkomponuoti giedantys, abipus tų šviesulių stovintys ar tarp jų segmentų bėgantys paukšteliai. 

Verpstės. Nalšios muziejus. Etnografijos skyrius

Stilizuoto augalo ir paukščių motyvai sukuria gyvybės medžio įvaizdį, kurį papildo žirgai bei raiteliai. Tarp pagrindinių komponuojami smulkūs geometriniai, stilizuotos augalijos, rečiau gyvūnijos motyvai, įrėžiami verpsčių padirbimo metai. Motyvus harmoningai sujungia, įrėmina kriputės, dantukai, kurie dažniausiai puošia ir verpstės kotą. 

Verpstė. Rytų Lietuva. 1861 m. 

Verpstė. Švenčionių raj. 20 a. pr.  

Gausūs ir tankūs verpsčių bei prieverpsčių raštai daugiausia išrėžti giliu kontūru. Valstiečiai, puošdami paprastais raštais verpstes, tikėjo jų magiška galia skatinti linų augimą. Verpsčių ir prieverpsčių smeigtukai dažnai turi iš to paties medžio gabalo išpjaustytas kabutes.

Verpstės. LNM ekspozicija

Smeigtukų šonų plokštumėlės išmargintos smulkiu geometriniu raštu. Rytų Lietuvoje verpste buvo verpiama iki 20 a. pradžios. Verpiant rateliu, išliko tik prieverpstė.

Verpstė ir ratelis. 
Drūkų pirkia. LBM.
Rumšiškės 

atgal

RATELIS, verpimo ir siūlų sukimo prietaisas. 
Būna gulsčias ir statusis – labiau paplitęs visoje Lietuvoje. 
Gulsčiojo ratas ir ritė yra šalia vienas kito – stačiojo ritė yra virš rato. 
Lietuvoje rateliu verpiama nuo 18 a. I pusės. 
Ratelis ilgainiui pakeitė verpstę. 

 Gulsčias verpimo ratelis. LBM. Rumšiškės. Aukštaičių gryčia 

Nuo 20 a. vidurio verpimo rateliai retai naudojami.

Verpimo ratelis su prieverpste.  LNM ekspozicija Statusis verpimo ratelis. M.K.Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos muziejaus ekspozicija

PRIEVERPSTĖ, ( „kalvarato lentelė”, „ratinio lentelė”, „varptelė”), verpimo ratelio lentelė, prie kurios prismeigiamas mediniu, metalinius smeigtuku ar virvute pririšamas linų arba vilnų kuodelis. Prieverpstės būna įvairios formos: stačiakampės; 2 sujungti skrituliukai, kurie būna sujungti kakleliu. Jos būna įvairiai profiliuotos. 

Prieverpstė. LNM. Klaipėdos r. Žadeikių k. 19 a. pab.

Vienos prieverpstės labai paprastos ir nepasižymi puošybinių elementų gausumu, kitos – labai puošnios. Gausūs ir įvairūs raštai glaudžiai susieti su prievepsčių formomis. 
Gausūs ir tankūs verpsčių ir prieverpsčių raštai išrėžti daugiausia giliu kontūru, prieverpstės būna dar išpjaustytos kiaurapjūviu ir reljefine – gilumine technika. 

Prieverpstė. Žemaitija

Puošyboje dominuoja saulės motyvai, segmentinės žvaigždės. Šie motyvai dažniausiai jungiami po du, ypač tose prieverpstėse, kurios turi dviejų sujungtų apskritimų formą. Kiti  raštų motyvai - geometriniai. 

Prieverpstėse pasitaiko taip pat stilizuotos augalijos ir gyvūnijos, meilės simbolių (širdžių, paukštelių) motyvų. Kai kur įrėžtos datos ir inicialai.    Prieverpstės išsaugojo ir verpsčių raštų simboliką. Daugumą jų vainikuoja apskritimėlis su segmentine žvaigždute. Taip pat vaizduojamas gyvybės medis. Augalai kartais panašūs į kraičių skrynių raštus, arba realius augalus ir nudažomi tamsiai raudonais, žaliais, geltonais bei juodais dažais. Prieverpstė. LNM. Akmenės r. 20 a. pr.

Prieverpstė. 
Akmenės r. 20 a. pr.

Puošiant didesnis dėmesys buvo skiriamas prieverpstės išorinei pusei, o vidinė išpjaustinėta kukliau ar visai nepagražinta.
Dažnai išraižomi prieverpstės padarymo metai. Labiausia išpuoštos yra žemaičių prieverpstės. Kartais prieverpstės buvo daromos kaip dovana mylimai merginai.

Prieverpstė. Plungės r. 1924 

atgal

AUDIMO STAKLĖS - įtaisas audiniams austi. 

Tradiciniai audimo įrankiai Lietuvoje buvo mediniai. 
Jau 9-12 a. juostoms austi buvo naudotos lentelės su skylutėmis kampuose metmenims sudaryti. 
Iki 20 a. 8-to dešimtmečio vyravo šaudyklinės mechaninės ir automatinės audimo staklės.

Audimo staklės. Aukštaitija. Arklio muziejus

Lietuvoje ypač austa medinėmis viso ir pusės rėmo staklėmis. 
Audimo staklės Lietuvoje beveik nepuošiamos. 

Audimo staklės. Aukštaitija. Molėtų muziejus

ŠAUDYKLĖ, audimo staklių priedas, naudojama ataudų siūlams tarp metmenų žiočių prašauti. Yra dviejų tipų šaudyklės: atšakinės ir laivelinės. Laivelinės šaudyklės forma primena laivelį ir būna lygios, vienu arba abiem įgaubtais galais, atviru ir uždaru dugnu. Šiose šaudyklėse yra išpjova, į kurią audžiant įstatoma šeiva. Laivelinių šaudyklių tobulesnė forma yra uždaru dugnu, nes jomis audžiant, šeiva nekliūva.

Šaudyklės. M.K.Čiurlionio nacionalinės menų mokyklos muziejaus ekspozicija

Audimo staklės. Aukštaitija. Molėtų muziejus

Laivelinės šaudyklės neretai būna puoštos kontūriniais arba reljefiniais ornamentais, dažniausiai geometriniais, rečiau reljefiniais, augaliniais arba gyvūniniais motyvais. Paprastai puošiama viršutinė šaudyklės plokštuma ir šonai. Neretai šaudyklėse įrėžti jų padirbimo metai ir meistro inicialai.
Šaudyklės daromos laivelio formos, jų galai užlenkiami arba išpjaustomi paukščių, žalčių galvučių pavidalo. 

atgal

SPRĄSČIAI 

Prietaisai audimo staklėse audiniams įtempti, kad jie audžiant nesusiaurėtų ir negadintų, nelaužytų skieto. 

Sprąsčiai. LNM ekspozicija

Lietuvoje vartoti dviejų tipų sprąsčiai: suglaudžiamieji ir sustumiamieji. 
Suglaudžiamieji sprąsčiai padaryti iš dviejų viena prie kitos prigludusių ir virvute surištų lentelių.
Sustumiamieji sprąsčiai padaryti iš dviejų viena į kitą suleistų ir kaišteliu sutvirtintų medinių lentelių. 
Abiejų tipų sprąsčių lentelių galuose įtaisomos storos metalinės adatos sprąsčiui į audeklą įkabinti. 
Sprąsčių ir šaudyklių šonų plokštumos buvo išmarginamos ornamentais, puošiamos geometriniais raštais. Kartais juose įrėžti padirbimo metai, autoriaus  arba savininko inicialai.

 Sprąsčiai. Prienų r.

atgal

KOČĖLAI

Mediniai įrankiai baltiniams lyginti, kočioti. Lietuvio buityje naudoti iki 20 a. vidurio.
Susideda iš dviejų dalių: apvalaus pagalio, vadinamo kočėlu arba ridiniu ir plokščios, rantuota apačia lentelės, vadinamos rinte, rumbe. 

Kočėtuvė. Plungės r. 1891 m. 

Rintės gale arba viršuje yra rankena. 
Viršus yra išpjaustomas ornamentais. Skalbiniai užvyniojami ant kočėlo ir, prispaudus rinte, kočiojami.

LBM. Rumšiškės. Aukštaičių pirkios interjeras

Kultuvė. LNM. 1916

KULTUVĖ medinė lentelė su kotu skalbiniams (drabužiams, audeklams, baltiniams) upėse, ežeruose vėtyti.
Kultuvė sudaryta iš pleišto formos lentelės ir koto (rankenos). Skalbimui eketėse žiemą – su ilgesniu (iki metro) kotu.
Lentelė būna išlenkta, prie koto siaurėjanti ir storėjanti. Kad skalbėjai kultuvė neišsprūstų iš rankų, padarydavo ją su pakrypusiu kotu. 

Lentelės viršutinė dalis buvo puošiama geometriniu raštu, atliekamu kontūrinio įpjovimo linijomis. Kotas nebuvo dekoruojamas. Kultuvę darydavo iš gluosnio, ievos. Viršus ir jungiančioji su kotu dalis neretai puošta išpjaustinėtu ornamentu geometriniais, augaliniais, gyvūniniais motyvais. Ypač mėgta segmentinė žvaigždė. Kartais būdavo išpjaustomi padarymo metai, inicialai.
Kultuvių lentelės paviršius išraižomas geometrinių bei augalinių motyvų ornamentais. Jie būna labai įvairūs: nedideli kontūriniai įpjovimai ir sudėtingos segmentinės žvaigždės. Panašaus pobūdžio pagražinimų būna viršutinėse kočėlų plokštumose. 

Kultuvės. 19 a. pab.

atgal