Senovėje ornamentas reiškė informacijos perdavimą ženklų pagalba.
Iš kartos į kartą buvo perimamos nusistovėjusios ir tobulinamos meninės formos, spalvų deriniai, ornamentika. Ornamentais išpuošti liaudies architektūros statiniai, kryžiai, medžio drožiniai, geležies dirbiniai, baldai, moliniai indai, audiniai, drabužiai, juostos, margučiai. 

Manoma, kad ornamentas atsirado iš konkrečių realistinių vaizdų, juos stilizuojant, supaprastinant. Ornamentas sudaromas ritmiškai pakartojant tam tikrus elementus. Lietuvoje sutinkami įvairūs raštai. Dažnai jie atėję iš gamtos ir virtę atskirais simboliais. Būdingiausi ir seniausi lietuvių liaudies ornamento simboliai:

atgal

Taškas. Tai visa ko pradžia, kilmė, vienetas.

Trikampis – baltams reiškė ugnį, vandenį, vyrą ir moterį.

Rombas. Aktyvumo simbolis. Plačiai naudojamas lietuvių tautinėse juostose ir turi daug prasmių: žemė, saulė, diena, vainikas, ugnis.

Apskritimas (skritulys). Saulės simbolis, kartais apsuptas spindulių. Kaimo kryžiuose daug saulės spindulių. Kryžių kryžmose “šviečia” saulė. Taip pat reiškia ugnį, tobulybę ir amžinybę; ištikimybę (vestuvinis žiedas)

Segmentinė žvaigždė (šešiakampė žvaigždė) – saulės simbolis. Ji užima pagrindinę vietą lietuvių liaudies ornamente. Ja puošiami rakandai, prieverpstės, kultuvės, architektūra. Tai yra vienas seniausių pasaulyje saulės ir šviesos simbolių, žinomas senovės Mesopotamijoje, Indijoje. Kaimo žmonės vadino saulute, žvaigžde (V. Europoje – rozetė, roželė). Žemaitijoje dažnai segmentinė žvaigždė virš koplytėlių atstodavo kryžių. Skulptūroje šv. Jurgis ant apsiausto turi segmentinę žvaigždę. Kristus liaudyje dar vadinamas žvaigžde, dėl to žvaigždė – saulė yra Kristaus simbolis.

Kryžius. Magiškas ir religinis simbolis, ornamento motyvas. Atsirado pirmykštėje bendruomenėje kaip ugnies simbolis. Jis būdingas daugeliui senųjų kultūrų. Nuo 4 a. tapo krikščionių tikėjimo simboliu. Kryžius labai paplitęs lietuvių medžio raižiniuose ir audiniuose, jų ornamentuose. Ypač gražūs kryžiai iš kalto metalo su saulės, mėnulio, žvaigždžių ir žalčių motyvais.

Svastika. Kryžiaus pavidalo dinamiškas Saulės, Perkūno, ugnies, jėgos, judesio ženklas. Senovės Rytuose – derlingumo, saulės ir žaibo simbolis. Geležies amžiuje svastika buvo aukščiausios valdžios simbolis. Jis randamas beveik visose senose kultūrose. Svastikos motyvai būdingi lietuvių ir latvių ornamentikai. Baltai juos dar siejo su laime, šviesa ir gėriu. Svastika yra dviejų rūšių: su judesiu į dešinę ir į kairę. Pasitaiko su kampuotomis ir lenktomis alkūnėmis bei pusinės (pvz., tautinėje juostoje).

Pasaulio medis. Pasaulio stulpas. Būdingas daugelio pasaulio tautoms. Pasaulio medis jungia atskirus pasaulius: medžio viršuje – dangaus šviesuliai, kamienas – žemė, šaknys – požemis. Lietuvių Pasaulio medžio prototipu buvo uosis, pušis, ąžuolas. Dailėje šis medis vaizduojamas apsuptas paukščių, žalčių, dangaus šviesulių, žiedų. Jį sergsti iš šonų ožiai, elniai, gulbinai.

atgal